Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šekštis, kūrinti, derkla, pinučiai, atuoriečios, briesmingas, bengti, bengia, grikiai, dieninė, gaguoti, poselėti, stibis, saisti, gatavas, uosinė, rankovė.

Antraštė:

šẽkštis

Straipsnelis:

Prasl. šestъ (< *xek–stъ). R. шест, шост ‘ilga šatra, kartis’, br. шост ‘kartis’ ir kt. Prasl. šestъ genetiškai siejamas su lie. šẽkštis (< prabaltų šek–stis ‘medinis šakės su lenktais dantimis, kartis obels šakoms paremti’, s. air. cecht (< prakeltų ken-k-tu) ‘žagrė’. Tokiu būdu nustatomas atitikimas [121]: prasl. x - lie. š - air. k, o tai liudija buvus ide. k̂ (ide. *k̂ek-st- [122].

Šaltinis:

Мартынов 1968, 121–122

Antraštė:

šẽkštis

Reikšmė:

medinės šakės pelams grėbti

Straipsnelis:

Žr. šiekšta.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 300

Antraštė:

šẽkštis

Straipsnelis:

G. A. Iljinskis bei G. Petersonas r. шест, (br. шост) kildina < ide. *khĭd-to- (s. i. khidáti ‘drasko, slegia’). Patikimesnę etimologiją siūlo K. Būga (К. Буга. Baltica в ‘Праславянской граммат. Г. А. Ильинского. - ‘Archivum philologicum’ I, 1930, 58–59; perspausdinta RR I 599). Minėtą r. žodį, kaip ir lie. šẽkštis ‘ramstis, kartis’, pr. saxto ‘rąstas’, K. Būga kildina iš ide. *ksek-st-, o atrodo giminiškus šiems žodžiams lie. šakà, šãkės, la. sekumi ‘mėšlamėžės šakės’< *ksek-, *ksok-, lie. šatrà ‘kartis’ < *kset-.

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 217

Antraštė:

šẽkštis

Straipsnelis:

Prasl. šestъ (< *xek–stъ). R. шест, шост ‘ilga šatra, kartis’, br. шост ‘kartis’ ir kt. Prasl. šestъ genetiškai siejamas su lie. šẽkštis (< prabaltų šek–stis ‘medinis šakės su lenktais dantimis, kartis obels šakoms paremti’, s. air. cecht (< prakeltų ken-k-tu) ‘žagrė’. Tokiu būdu nustatomas atitikimas [121]: prasl. x - lie. š - air. k, o tai liudija buvus ide. k̂ (ide. *k̂ek-st- [122].

Šaltinis:

Мартынов 1968, 121-122

Antraštė:

šẽkštis

Reikšmė:

medinės šakės pelams grėbti

Straipsnelis:

žr. šiekšta

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 300

Antraštė:

šẽkštis

Straipsnelis:

G. A. Iljinskis bei G. Petersonas r. шест, (br. шост) kildina < ide. *khĭd-to- (s. i. khidáti ‘drasko, slegia’). Patikimesnę etimologiją siūlo K. Būga (К. Буга. Baltica в ‘Праславянской граммат. Г. А. Ильинского. - ‘Archivum philologicum’ I, 1930, 58–59; perspausdinta RR I 599). Minėtą r. žodį, kaip ir lie. šẽkštis ‘ramstis, kartis’, pr. saxto ‘rąstas’, K. Būga kildina iš ide. *ksek-st-, o atrodo giminiškus šiems žodžiams lie. šakà, šãkės, la. sekumi ‘mėšlamėžės šakės’< *ksek-, *ksok-, lie. šatrà ‘kartis’ < *kset-.

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 217