Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skederva, engti.

Antraštė:

skedervà

Reikšmė:

nuolauža

Straipsnelis:

žr. kedenti

Šaltinis:

Мартынов 1968, 64

Antraštė:

skederva

Reikšmė:

skiedra

Straipsnelis:

žr. kedenti

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 226

Antraštė:

skedervà

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Ide. fonema *s turi du variantus: skardųjį ir duslųjį, kurie yra pasiskirstę pagal paildomą distribuiją: *z pasitaiko tiktai prieš skardžiuosius priebalsius (*zbh, *zdh, *zgh, *zg'h ir kt.) (Ide. *zg'h > armėnų z) Ide. *skh > armėnų š: skhed-ri- > šert ‘lazda, skiedra; juosta’ (plg. s. i. skhadatē ‘pjauna į gabalus, griauna’, lie. skedervà ‘atplaiša’.

Šaltinis:

Джаукян 1982, 66

Antraštė:

skedervà

Reikšmė:

‘nuolauža’

Straipsnelis:

[Lyginamoji fonetika pasigauna šaknų su skirtingais determinantais lyginimo, tačiau etimologinė tokio gretinimo vertė labai menka:] V. Otkupščikovas (Откупщиков Ю. В. Из истор. иде. словообраз. Л., 1967, 111) pateikia, jo nuomone, šaknies [*(s)keN ‘mušti, kristi, durti, pjauti’] variantus, su besikaitaliojančiais galiniais sonantais. Ši medžiaga nepatikima jau vien todėl, kad gali būti papildyta šaknų variantais, kurie baigiasi uždarumos priebalsiais: *(s)ked- (gr. σκεδάννυμι ‘suskaldau’, lie. skedervà ‘šukė, nuolauža’ ir t. t.); *(s)kep- (r. щепать, lie. kapóti ir kt.). O *(s)ker- (gr. σκάρος ‘šuolis’), *(s)kek- (r. скок), *(s)kēt- (lie. skàsti ‘šokinėti’) ar nėra vienos šaknies „variantai“?

Šaltinis:

Мартынов 1968 (1971) b, 250

Antraštė:

skederva

Reikšmė:

‘skiedra’

Straipsnelis:

Oset. æxædyn : æxsæst/æxsædun : æxsast ‘išvalyti, nuvalyti’. Pirminė reikšmė tikriausiai buvo ‘nupjauti (šakas nuo medžio ir pan.); atskirti, atmesti’. Plg. s. i. kṣad- ‘(nu)pjauti’. S. indų-skitų veiksmažodį galima išvesti iš izoliacijos, jeigu manysime, kad jis kilęs iš ide. *sked-. Plg. lie. kedénti, skederva ‘skiedra’, la. škedens id., ang. scatter ‘išmėtyti’, gr. σκεδάννυμι ‘išmėtau’ (Uhlenbeck 70). Svyravimas kš, xš//sk, kaip ir s. i. likṣa- // oset. lyskʿ ‘glinda’, oset. xsitt // sk’ot ‘švilpimas’ ir kt. Problemišku lieka s. i. kṣadman- ‘Vorlegmesser’ (?) gretinimas su av. šanman- ‘ašmenys’ (?) (Mayrhofer I 285; Henning, AJ XV 595–596; Gershevitch, BSOAS 1963 XXVI 196; Iran and Islam, Edinburgh, 1971, 269–270; Kellens 71–72). Avestos lauktume xšadman-. Šaknis *sked- gali būti pailginta *sek- ‘pjauti’ (Pokorny 918). Ide. *xed-, *(s)xod- ‘plėšti’ rekonstruoja ir Merlingen (Die Sprache 1958 IV 58₁₉). Вс. Миллер. Gr. 30, 56; Bailey TphS 1959, 87.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 226

Antraštė:

skedérva

Reikšmė:

skeveldra, medžio atplaiša

Straipsnelis:

[Aptariami *(s)ket- šaknies žodžiai.] Žodžiai, turintys jungiamąjį semantinį elementą ‘kyšoti, stūksoti, styroti’, paremti veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘skelti, daužti’ ar pan., sudaro kelias semantiškai ir formaliai artimų žodžių šeimas. Vieną jų – ide. *(s)ked- ‘skelti, skaidyti’ vediniai: lie. kė́dóti ‘sklaidyti, kėtoti, skėsčioti, mosikuoti; (ne vietoj) rioglinti’, skedérva (skedérla ‘skeveldra, medžio atplaiša’, la. šk̡ędē̦(r)ns ‘skalinis, skala, skeveldra, griežinys, riekė’, cędri (cedriņš) ‘(šiliniai) viržiai’ (pavadinta pagal išsišakojimą, išsikėtojimą), cedrines ‘skiedrynas’, luž. a. ščedrić ‘trupinti’, ang. shatter ‘sudužti, subyrėti; ardyti’, gr. σκεδάννυμι ‘skaldau; sklaidau, blaškau’, arm. šert ‘skala, pliauska’. Ši išplėstinė šaknis remiasi pirminiu ide. *sē̆k- ‘pjauti’ (J. Pokorny, IEW I 895 t., 918 tt., 954). Šių žodžių ir šaknies *(s)ket- vedinių semantinis paralelizmas rodo, kad tai to paties būrio išplėstinė šaknis su maždaug tokia pat pirmykšte reikšme ‘skelti, skirti’. Kaip šalia *skeid- yra *skeit- ar šalia *skeid- – *(s)ked-, taip šalia *(s)ked- ir *skeit- visai galėjo būti *s(k)et- ‘skelti, skirti’, suteikęs motyvaciją iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų reikšmių dariniams. Plg. (s)kė̃sti.

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 140–142