Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
žìlas
Straipsnelis:
žr. gėda
Šaltinis:
Çabej 1968b, 103–104 (116)
Antraštė:
ži̇̀las
Straipsnelis:
žr. juodas
Šaltinis:
Çabej 1956, 209–211
Antraštė:
ži̇̀las
Straipsnelis:
Alb. zī f. ‘trūkumas, badas’, mezi ‘vos’, i zi ‘juodas’, f. e zezë. Greičiausia, kad lie. ži̇̀las, la. zils ‘mėlynas’ atitikmuo (G. Meyer AS IV 43) arba iš lie. gedù ‘gedėti, liūdėti’, gė́da, rusų gadkij ‘šlykštus’, vok. Kot ‘mėšlas’ ir t. t. grupės (Jokl). Šis žodis yra giminiškas su lie. júodas, la. juods ‘nelabasis’. Alb. z- iš j- (i̯-) bei būdvardis i zi iš *jōdíi̯ā, *ī̯díi̯ā m. pl. të zez iš *jōdi̯í (*ī̯di̯í). Ilirų asmenvardis Jadia gali priklausyti tai pačiai žodžių grupei.
Šaltinis:
Çabej 1968b, 103–104
Antraštė:
ži̇̀las
Reikšmė:
šir̃mas, šėmas, raibas
Straipsnelis:
[Vietoj] šir̃mas, šė̃mas, ráibas, juodmargis, žalmargis, rai̇̃nas, pi̇̀lkas (apie paukščius, daiktus), dryžúotas, kanapė́tas, rauplė́tas, supelė́jęs […] vartojama šiam reikalui dažniausiai dvi spalvos ži̇̀las (kai spalva tamsesnė, lygesnė) ir márgas (kai spalva šviesesnė, dėmėtesnė), pavyzdžiui, ži̇̀las arklỹs […], sãmanos, bãtai […]. […] Taigi [Lazūnų, Rodūnios, Ramaškonių, Apso] lietuviai […] pasisavino vien neabejotinus vertimus iš br. сібы́ ir рабы́ [įvardijančius dvi šiam reikalui skirtas spalvas].
Šaltinis:
Grinaveckienė 1997, 188
Antraštė:
žilas
Straipsnelis:
žr. žilis
Šaltinis:
Nilsson 2001, 183
Antraštė:
žilas
Straipsnelis:
žr. žilė
Šaltinis:
Nilsson 2001, 190
Antraštė:
žìlas
Straipsnelis:
Dažnai rytų bl. *źē̆l-/*źil- ‘želti’ šaknies vediniai yra spalvų būdvardžiai. Retesnė pilkšva ar melsva spalva: lie. žìlas, la. zils, ziļš ‘mėlynas’. Plg. lie. žìlti, la. zilt ‘mėlynuoti, melsvuoti’, kurie laikytini deadjektyvais; čia dera ir air. glass ‘žalias, pilkas, melsvas’, r. зола ‘pelenai’. Plg. žãlias.
Šaltinis:
Kaukienė 2006, 386, 391

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas