Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žilas, vovoras, žverb lus, žigas, žirgas, pliūgas, žuobris, ūmus, žysti, ūkininkas, raistas, papeikimas, niauroti, veisti, skriesti, žirgsnia.

Rezultatai

Antraštė:: ži̇̀las
Straipsnelis:: Alb. zī f. ‘trūkumas, badas’, mezi ‘vos’, i zi ‘juodas’, f. e zezë. Greičiausia, kad lie. ži̇̀las, la. zils ‘mėlynas’ atitikmuo (G. Meyer AS IV 43) arba iš lie. gedù ‘gedėti, liūdėti’, gė́da, rusų gadkij ‘šlykštus’, vok. Kot ‘mėšlas’ ir t. t. grupės (Jokl). Šis žodis yra giminiškas su lie. júodas, la. juods ‘nelabasis’. Alb. z- iš j- (i̯-) bei būdvardis i zi iš *jōdíi̯ā, *ī̯díi̯ā m. pl. të zez iš *jōdi̯í (*ī̯di̯í). Ilirų asmenvardis Jadia gali priklausyti tai pačiai žodžių grupei.
Šaltinis:: Çabej 1968b, 103–104

Antraštė:: ži̇̀las
Reikšmė:: šir̃mas, šėmas, raibas
Straipsnelis:: [Vietoj] šir̃mas, šė̃mas, ráibas, juodmargis, žalmargis, rai̇̃nas, pi̇̀lkas (apie paukščius, daiktus), dryžúotas, kanapė́tas, rauplė́tas, supelė́jęs […] vartojama šiam reikalui dažniausiai dvi spalvos ži̇̀las (kai spalva tamsesnė, lygesnė) ir márgas (kai spalva šviesesnė, dėmėtesnė), pavyzdžiui, ži̇̀las arklỹs […], sãmanos, bãtai […]. […] Taigi [Lazūnų, Rodūnios, Ramaškonių, Apso] lietuviai […] pasisavino vien neabejotinus vertimus iš br. сібы́ ir рабы́ [įvardijančius dvi šiam reikalui skirtas spalvas].
Šaltinis:: Grinaveckienė 1997, 188

Antraštė:: žìlas
Straipsnelis:: Dažnai rytų bl. *źē̆l-/*źil- ‘želti’ šaknies vediniai yra spalvų būdvardžiai. Retesnė pilkšva ar melsva spalva: lie. žìlas, la. zils, ziļš ‘mėlynas’. Plg. lie. žìlti, la. zilt ‘mėlynuoti, melsvuoti’, kurie laikytini deadjektyvais; čia dera ir air. glass ‘žalias, pilkas, melsvas’, r. зола ‘pelenai’. Plg. žãlias.
Šaltinis:: Kaukienė 2006, 386, 391