Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: arelis, sklaidytis, sūnus, atasaja, gužynės, skruostas, bandyti, gėla, barzda, klivinda, mataras, kapsėti, barškėti, sauvalė, kerė, mauknynė, dilgėti, mėlynas, vieta, kaktis, skapоti, riekti, mažas, kupštis, ginčas, bužas, -a, kramzlioti, likti, lieku, ketveriokas, nes, gvalis, krakė, dveigys, drignė, drignis, kniauktis, žariuoti, laukinukas, budis, irtojas.

Rezultatai

Antraštė:: arẽlis
Reikšmė:: erelis, plėšrus, stiprus, lenktu snapu vanagų šeimos paukštis
Straipsnelis:: Het. hara(h)- (c.) ‘erelis’ [138...] yra n-kam. [139] ir kaip faunos atstovo pavadinimas yra panašus į tipą aliya(n)- ‘stirninas, laukinis ožys, stirnos patinas’ (giminiškas su s. bažn. sl. jelenĭ, lie. élnis, vels. elain, gr. ἔλαφος ‘elnias’, ang. elk, etc.). Het. hara(n)- krenta į akis apžvelgiant het. kalbos n kamieno žodžius, nes pastarojo ide. kilmė aiški. Het. leksema panašiausia į germ. *ar(a)n- (plg. go. ara ‘erelis’, nom. pl. arans, atitinka het. hāranis < *H₁órones) ir toliau s. isl. örn < *arnu- ‘erelis’, gr. ὄρνεον, ὄρν-ῑθ- (dorėnų ὄρν-ῑχ-) ‘paukštis’. Kiti giminiški žodžiai (s. bažn. sl. orĭlŭ ‘erelis’, pr. arēlis, lie. arẽlis ar erẽlis ‘plėšrus, stiprus, lenktu snapu vanagų šeimos paukštis’, s. air. irar ar ilar, vels. eryr ‘erelis’, arm. oror ‘žuvėdra’) yra įvairiais būdais dėl asimiliacijos virtę r ar l kamieno.
Šaltinis:: Puhvel HED III, 137–139

Antraštė:: arẽlis
Reikšmė:: erelis
Straipsnelis:: Gr. ὄρνις, ὄρνεον ‘paukštis’ [822…]. Ὄρν-ῑ-ς yra mot. g. šaknis su -ῑ-, prie kurio linksniavimo patogumui pagal dialektus pridėta priesaga -θ- arba -χ-. Neutrum ὄρνεον turi turėti priesagą *-eyo-, reiškiančią medžiagą, tai yra daiktavardžiu tapęs būdvardis, kuris iš pradžių buvo vartojamas neutr. pl. (Risch, Worth der homerischen Sprache, § 49a; Chantraine, La Formation des noms en grec ancien, 1933, 62); Wackernagel, Sprachliche Untersuchungen zu Homer, 1916, 165, išn. 1, kuris atstato *-newo- yra mažiau patikima. Gr. žodžio šaknį randame het. ir germ. erelio pavadinime: het. har-aš-, gen. haranaš, dėl kaitos plg. Benveniste, Origines de la formation des noms en indoeuropéen, Paris, 1935, 24; germ. kalbose – go. ara (gen. *arins), s. š. germ. are ir ǫrn- (iš *arn-u su galūne u), anglosaksų earn, s. v. a. aro, aru. Paraleliai baltų ir slavų kalbose egzistuoja formos su l ir su skirtingais balsiais: lie. erẽlis, arẽlis, la. ḕrglis (iš *ḕrdlis, s. sl. orĭlŭ ‘erelis’; žr. Pokorny IEW, 325t., kuris taip pat prideda ir keltų faktus, kaip s. air. ilar iš *eriro. Dėl laringalinės analizės sunkumų, plg. Beekes, Laryngeals, 130.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 822–825

Antraštė:: arẽlis
Straipsnelis:: žr. erelis
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 221; Endzelīns DI IV(2), 177; Топоров ПЯ A–D, 101–102; Eckert 1963, 882