Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
baũbti
Straipsnelis:
bulg. bъbl’ъ ‘murmu, reiškiu nepasitenkinimą; mikčioju’, s.-kr. bьbl’u, bьbati ‘mikčioti, vapėti’ (bažnytiniuose raštuose), slov. bəbȃm, bəbáti ‘neaiškiai kalbėti’ turi šaknį *bъb- (ъ < ŭ), kurios iki šiol niekur kitur nepavyko rasti. Lie. baũbti, baũbia ‘riaumoti; kalbėti; dainuoti grubiu balsu’ [128] Reikšme šis lietuvių veiksmažodis skiriasi nuo slavų veiksmažodžio, bet šis skirtumas nėra esminis. Semantinį skirtumą išreiškia šaknies vokalizmas: lietuvių veiksmažodis turi diftongą, t. y. stipresnį balsį, kaip, pvz., veiksmažodyje baũkti ‘riaumoti’. [129]
Šaltinis:
Otrębski 1949
Antraštė:
baũbti
Straipsnelis:
Gr. βαΰζω, dorėnų βαΰδω ‘šaukti, loti, bambėti’. Onomatopėja βαύ βαύ, iš kurios padarytas šis veiksmažodis yra paliudyta Com. Adespota, 1304. Tokios pačios rūšies onomatopėja yra lo. baubor, lie. baũbti.
Šaltinis:
Chantraine DEG I, 170
Antraštė:
baũbti
Straipsnelis:
pr. Baubis Ziesemer 425, Mag. XXI 632, gyvulių dievas : lie. baũbti.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 186

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas