Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: diegti, būgti, bliurės, bestija, braukyti.

Antraštė:

díegti

Reikšmė:

durti

Straipsnelis:

žr. daigotis

Šaltinis:

Откупщиков 1984 (1986)b, 195

Antraštė:

díegti

Straipsnelis:

žr. daiktas

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 315–317

Antraštė:

díegti

Straipsnelis:

Pr. digno E 427 ‘gehilcz’ (t. y. ‘Schwertgriff, kalavijo rankena’) lyginami vok. Heft (t. y. ‘kur pritvirtinami ašmenys’) : heften, Fickas (kaip nurodo Bezzenbergeris, Göttingische gelehrte Anzeigen 1874, 1238), Trautmannas, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 321 ir Walde Pokorny I, 832 tai sieja su lo. fīgere ‘(pri)segti’, lie. díegti ir la. diêgt ‘stechen’ ir kt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 198

Antraštė:

díegti

Straipsnelis:

Pr. digno ‘kalavijo rankena’ Fickas (žr. Bezzenberger, Göttingische gelehrte Anzeigen 1874, 1238) sieja su vok. heften ‘pritvirtinti’, lo. fīgĕre ir etimologiškai giminiškais lie. díegti, la. diêgt. Ši etimologija, matyt, yra patikima, nors daug jos detalių dar reikia paaiškinti. Pr. digno galima interpretuoti kaip ‘tai, kas iškyla’ (plg. lie. dáigas, díegas, dygỹs, la. dîglis, slov. díža ir pan.), plg. antrinę reikšmę ‘pradžia’ (lie. dáigas, díegas ir dieglỹs ‘galas’, lo. fīnis šalia fīgĕre).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 338–339

Antraštė:

díegti

Straipsnelis:

žr. dáiktas

Šaltinis:

Smoczyński 1992, 143–172

Antraštė:

díegti

Straipsnelis:

J. Schrepferio (Wörterbuch der vergleichenden Bezeichnungslehre. Onomasiologie. Begründet und herausgegeben von J. Schröpfer, I/II, III/IV, Heidelberg, 1979–1981) žodyno lizde 1.3.5. ‘vieta’, pr. leksemai deicktas ‘vieta’ be jokios argumentacijos priskiriamos reikšmės ‘Merkmal, Richtung, gezeigte, požymis, kryptis, parodytas’. Tuo tarpu seniai išaiškinta pr. žodžio etimologija (: lie. díegti ‘durti’, la. diêgt ir kt.) nurodo pirminę reikšmę: ‘tai, kas pradurta : dūris, persmelkimas, taškas’. Pr. deicktas ‘vieta’ savo semantika artimos ne s. i. leksemos (diś-, diśā-, deśā́ Schrepferio žodyne), o, pvz., pranc. point ‘taškas, vieta’ (: lo. pungĕre ‘durti’) [smulkiau žr.: Топоров ПЯ A–D, 316].

Šaltinis:

Аникин 1982 (1985) b, 175

Antraštė:

díegti

Straipsnelis:

žr. degti

Šaltinis:

Куркина 1981 (1983) b, 163–164

Antraštė:

díẽgti

Reikšmė:

sodinti, daiginti; gelti

Straipsnelis:

žr. daigus

Šaltinis:

Vanags 1994, 47

Antraštė:

díegti

Reikšmė:

ficher

Straipsnelis:

[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo. fīgō, fīxī ‘attacher, fixer’ kyla iš šaknies *dʰei̯Hgʷ-, plg. lie. dygùs ‘pointu’, díegti ‘ficher’, toch. B tsāk- ‘mordre, piquer’.

Šaltinis:

Garnier 2010, 398