Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dùrti
Straipsnelis:
[Nagrinėjamos baltų ir slavų kalbų šaknys su *r̥]. […] Iš bendro pavyzdžių skaičiaus 11 šaknų turi etimologinių dubletų: […] 2) lie. dìrti, s. r. дьрть // lie. dùrti, la. dur̃t.
Šaltinis:
Авксентьева 1975, 45
Antraštė:
dùrti
Straipsnelis:
žr. padurmai
Šaltinis:
Urbutis 1958, 216
Antraštė:
dùrti
Straipsnelis:
žr. dirti
Šaltinis:
Авксентьева 1975, 45
Antraštė:
dùrti
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. дурдаць, раздурдаць ‘(pa)žadinti (iš kieto miego)’ < lie. dùrti, dùrdinti (-dyti) ‘besti’ Stankevičius К V 36? Veikiau pačių baltarusių seniena, plg. slovk. durit’ (dúrat’) ‘vyti, skubinti, skatinti, baidyti’ ir pasakymą zadurit’ sa zo sna ‘išsiblandyti, miegus išvaikyti (išblaškyti)’, gal ir č. trm. (vy)dyjřit ze sna ‘(pa)žadinti iš miego’ (plg. Machekas ESČS 102, 546) – visi sietini su s. le. dura = dab. le. dziura ‘skylė’ ir kt. ir, vadinasi, laikyti lie. dùrti giminaičiais.
Šaltinis:
Urbutis 1969a, 57–58
Antraštė:
dùrti
Reikšmė:
smeigti
Straipsnelis:
žr. gverti
Šaltinis:
Urbutis 1997b, 245
Antraštė:
dùrti
Reikšmė:
besti, smeigti, dumti, nirti, diegti, gelti
Straipsnelis:
Lie. dùrti ‘besti, smeigti, dumti, nirti, diegti, gelti’ neatskiriamai susijęs su lie. dìrti bei trm. dir̃ti ‘lupti, plėšti’. O šis, kaip seniai žinoma, kartu su sl. *dьrati ‘lupti, plėš(y)ti’ [ir kt.] bei s. i. dṛṇā́ti ‘skyla, skelia, plėšo’ ir daugybe kitų giminaičių priklauso ide. *der- ‘lupti, dirti, skelti, skaldyti’ žodžių šeimai. Čia galėtų priklausyti ir sl. *durъ adj. ‘kvailas, baikštus’ (jo *u aiškintinas atsiradęs dėl antrinės balsių kaitos, abliauto nuosprūdžio į kitą eilę sutapus tapačiam nykstamajam laipsniui *ъ, sl. *(u)dъriti ‘smogti’, greta sl. *dьrati). Semantika nė kiek nekliūva: per galvą stipriai užtvotas ne sykį pasidaro apdujęs ar net visam gyvenimui kvailas; mušimu dažnai įvaroma ir baimė, plg. lie. kai galvon daužtas, trenktas). Reikšmių ‘kvailas’ ir ‘baikštus’ sambūvį rodytų ir potenciniai sl. *durъ giminaičiai baltų kalbose: lie. duoras ‘apkvaitęs, kvailas’, dū́ra ‘išsižiojėlis, žioplys, dilba’, la. daĩrîtiês ‘kvailioti’; lie. padùrti į padus ‘išsigąsti, baugu pasidaryti’, dairùs ‘nejaukus, baugus’, la. daĩrs ‘baikštus, baugus, kraupus’ [ir kt.]. Tačiau baltuose kvailumo ir baikštumo reikšmės paprastai atsiremia ne į pirminę ‘dirti, plėšti’ ar nuo jos atsiskyrusią ‘durti’, o į tarpinę ypatingo žiūrėjimo reikšmę – (tūnant kur) praplėštomis, atdaromis akimis ar (kartu) įdūrus, įsmeigus jas (į žemę, lubas, sieną...). Šalia tokios reikšmės veiksmažodžių lengva atsirasti dariniams, perteikiantiems tiek ištižimo, silpnumo (tiek kūno, tiek proto), depresijos, kvailumo, tiek ir delsimo, tingumo bei neryžtingumo, drovumo, bailumo reikšmes (kiek kitaip žr. Jēgers StB X 85tt.). Lie. dùrti draugei galėtų priklausyti ir pr. dūrai ‘baikštūs’. Tai gana įmanomai yra parodęs Mažiulis (PEŽ I 239). Tiesa, jo aiškinimo variantai nėra vieninteliai galimi. Apskritai šio izoliuoto žodžio (jei neatsižvelgiama į galimą sąsają su toponimu Daure) sunku turėti visiškai tikrą etimologiją.
Šaltinis:
Urbutis 1999b, 227–234
Antraštė:
dùrti
Reikšmė:
stechen
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Teorija, pagal kurią baltų-slavų kalbose *kʷ buvo atsakinga už raidą *r̥ > *ur, yra problemiška, plg. lie. duriù, dùrti ‘stechen’ vs. lie. diriù, dìrti ‘schinden, Torf stechen’, s. sl. derǫ, dьrati ‘reißen, schinden’, kilę iš šaknies *der(H)- / *dr̥(H)- ‘abspalten, schinden, die Haut abziehen’ (plg. s. i. aor. ádar ‘hat zersprengt, zerspaltet’, gr. δέρω, δείρω ‘häute ab, schinde’).
Šaltinis:
Lipp 2009a, 26
Antraštė:
dùrti
Straipsnelis:
žr. urdinti
Šaltinis:
Karulis 1989, 117–120

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas