Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: girdėti, plepėti, kietsprandis, neprievaizda, strėnos, gaižti, kiužti, miežis, gegulė, marėti, žugara, gašyti, dervė, našta, laumė, bernadynas, gykaruoti, marmalas, klastas, kurpius, jausmas, vaseris, pelenas, guzikas, tvankas, aniolas, gamulys, delgena, sargas, saitai, tvanka, godyti, kuodas, spelti, budnus, sarpus, glitus, tinti, liki.

Rezultatai

Antraštė:: girdė́ti
Straipsnelis:: Ide. veiksmažodinio kamieno *k̑leu- ‘klausyti’ ir šaknies *kel- ‘rėkti, šaukti, skambėti’ tęsiniais yra laikomi šaknies *ger- ir *g̑ā(ă)r dariniai, dažnai sunkiai atskiriami nuo šaknies *gᵘer- darinių. Iš jos yra kilę s. i. gr̥nāti, gr̥nīté ‘dainuoja, giria, skelbia’, lie. giriù, girti, garbė, la. dzirt ‘šlovinti’, lie. gerdas ‘šauksmas’, garsas, pr. gerdaut ‘kalbėti’, lie. girdėti, girdas, girdalas ‘gandas’, la. dzìrdêt ‘klausyti’.
Šaltinis:: Варбот 1962, 67

Antraštė:: girdė́ti
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Girdėti. Lie. girdė́ti, girdžiù, la. dzìrdêt, dzìrdu ir tikriausiai su jais identiškas pr. kirdīt. Tai -d- vediniai iš pirminio gìrti, giriù, pr. girtwei, 1 pl. girrimai ‘girti’. Giminiški: s. sl. žьrǫ ‘aukoju’ [235], žьrьcь ‘šventikas, žynys’, s. i. gr̥-ṇā́-ti ‘šlovina, garbina’ (ide. *gᵘ̯er- / *gᵘ̯r̥-).
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 235–236

Antraštė:: girdėti
Straipsnelis:: Lie. girdėti, la. dzirdēt, lie. girdėjimas, la. dzirde, lie. garsas, galbūt giminiški gr. γῆρυς (dor. γᾶρυς) ‘balsas’, s. air. gāir ‘verksmas’ ir t. t., arba vienai iš panašių pamėgdžiojamosios kilmės grupių (or to one of the similar imitative groups).
Šaltinis:: Buck 1949, 1038

Antraštė:: girdė́ti
Reikšmė:: hören
Straipsnelis:: [Arm.] kardam, aor. kardac̣i ‘šaukti, rėkti, vadinti, balsu skaityti, skaityti. [Lit.:] Hübschmann AG I, 458; Walde Pokorny I, 686 t.; Pokorny IEW, 478. Kaip įžvelgė Meillet MSL, IX, 150, čia šaknies *gᵘ̯er- dh- plėtinys, ši šaknis labai išplitusi¹² [¹²plg. s. i. giraḥ ‘daina’, lie. giriù, gìrti ‘loben, rühmen’ ir kt.] ir reiškia ‘balsą pakelti’. Tokių dh- plėtinių pasitaiko tik armėnų ir baltų kalbose: [472] plg. lie. ger̃das ‘Geschrei, Botschaft’, girdė́ti ‘hören’ [13 išn.: dėl dvigubos semantikos ‘girdėti’ ir ‘sakyti’ plg. plačią liter. Fraenkel LEW, 153], pr. gerdaut ‘sakyti’.
Šaltinis:: Solta 1960, 446 t.

Antraštė:: girdė́ti
Straipsnelis:: Jotvingių hirdet ‘klausyti’, plg. pr. kirdīt ‘girdėti’ ir lie. girdė́ti, la. dzìrdêt.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 73

Antraštė:: girdė́ti
Reikšmė:: hear
Straipsnelis:: Gali būti, kad sl. *gъ̑rdъ elementas -d- tapatus esančiam ‘hear’ reikšmės baltų žodžiuose (lie. girdė́ti (gir̃di), la. dzìrdêt, la. dzìrde ‘hearing’). Juos Fraenkelis I 153 sieja su reikšmės ‘praise’ šaknimi (tuomet joje turėjo būti įvykusi metatonija). Žr. gìrti ‘praise’.
Šaltinis:: Young 2006a, 373

Antraštė:: girdė́ti
Straipsnelis:: Kaita tarp Tenuis ir Media yra žinomas prūsų kalbos reiškinys, plg. pr. tunk : la. dung-, pr. kirdīt : lie. girdė́ti.
Šaltinis:: Kolbuszewski 1989, 123