Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaitėti, geismas, garuoti, kvapas, gulbienė, malkis, mineklė, gūžti(s), neivoti, esmi, kilbasa, vanskaris, sugebti, pumpuras, keras, plemė, gaila, liptas, rūpintis, keliolika, dirdinti, karštas, grambolis, atskydūlis, lagonė, driskūnas, stroga, švitrus, surbti, brajyti.

Antraštė:

káitėti

Reikšmė:

stokoti, trikdyti

Straipsnelis:

Pr. ankaitītai ‘sutrikdyti’ Schmalstieg Old Prussian, 1973,197 sieja su pr. quoitē ‘norėti’ ir toliau – su lie. káitėti ‘stokoti, trikdyti’ ir la. kaitēt ‘kenkti’. Tačiau šis ryšys yra abejotinas dėl keleto priežasčių (p. 90). Siejant pr. ankaitītai su rytų baltų veiksmažodžiais, galima naujai jį paaiškinti. Dėmesys kreiptinas į la. kai̇̃tēt ‘kenkti’, kai̇̃te ‘žala, pakenkimas’ (žr. ME II 135–136, plg. lyvių kait ‘kenkti’); lie. káitėti ‘kliūti, kliudyti, kenkti, negera būti’, kaità ‘kitimas’ ir pan. Šių žodžių reikšmė tiksliai atitinka vo. anfechten, kuri perteikiama prūsiškuoju žodžiu. Atstatoma ide. *kai-, *ki- ‘karštis’ ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 89–90

Antraštė:

káitėti

Straipsnelis:

žr. kviesti

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 367–372

Antraštė:

káitėti

Reikšmė:

to lack, to be wanting; to worry

Straipsnelis:

Pr. quaits paprastai kildinamas iš ide. šaknies, taip pat randamos s. i. kēta-ḥ ‘will, desire’, lo. invitō ‘I invite’, lie. kviẽsti ‘to invite’. Pirmąsias tris žodžio raides galima interpretuoti kaip ka-. Taigi pr. poquoitēts interpretuotinas kaip pakaitēt(a)s, o atkuriamas veiksmažodis *kaitēt būtų susijęs su lie. káitėti ‘to lack, to be wanting; to worry’.

Šaltinis:

Schmalstieg 1969, 164–166

Antraštė:

káitėti

Reikšmė:

to lack, to be wanting

Straipsnelis:

žr. kviesti

Šaltinis:

Schmalstieg 1997, 252–253

Antraštė:

kaitė́ti

Reikšmė:

заботить, печалить…

Straipsnelis:

žr. kaita

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 206—207