Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kópti
Straipsnelis:
žr. kapas
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 212–214
Antraštė:
kõpti
Reikšmė:
sugrėbti, sumesti į krūvą, apkasinėti augalus, valyti
Straipsnelis:
žr. kapurna
Šaltinis:
Арутюнян 1988, 175
Antraštė:
kõpti
Straipsnelis:
žr. kapurnas
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 214
Antraštė:
kópti
Straipsnelis:
Pr. enkopts ‘palaidotas’ iš en- ir kop-. Dar van Wijkas, Altpreußische Studien, 1918, 43–44, spėjo, kad o čia reiškia ilgąjį balsį, o pats žodis sietinas su lie. kópti. Endzelynas, Slavia 1922–1923, I, 614; Studi baltici 1934–1935, IV, 137–139; Senprūšu valoda, 1943, 28, 168 (taip pat Būga RR III, 106), teigė priešingai: kad tai ide. ō tęsinys. Dėl to tikslinga lyginti ne lie. kõpti (kãpia, kãpa) ‘sugrėbti’, ‘apkasinėti’ ir t. t., o kuõpti, la. kùopt. Kiti mokslininkai pirmenybę teikia ide. *-kāp- ir sieja su lie. kapóti, la. kapât (plg. lie. kãpas, la. kaps), sl. kopati, *vь-kopati, plg. r. вкопáть, ukr. укопáти, le. wkopać, lie. įkapóti ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 49–50
Antraštė:
kópti
Reikšmė:
pakilti, lipti
Straipsnelis:
Lie. kopti ‘pakilti, lipti’ vartojamas su iš-, į-, nu-, pa-, per-, už-. La. ekvivalentas turi reikšmę ‘kilti, eiti kur nors’. Fraenkelis giminiškais laiko v. norv. høve ‘apvaisinti (gyvulį), [vok.] bespringen’ (*hōfjan) ir s. isl. hófir ‘jautis’, bet tai mažai patikimas ryšys. [207] Šis žodis sietinas veikiau su sl. kalbomis, pvz., v. čekų dial.: kap po svých! ‘eik savo keliu!’; kapte, baby, ode dveří! ‘bobos, pasitraukite nuo durų!’ ir t. t., slovakų kap mi z očú! ‘nešdinkis iš akių!’. Veiksmažodžio kapati ‘eiti’ reikšmė turi neigiamą prasmę. Su kapati siejama ir kita reikšmė ‘žūti, mirti, sprogti’ (apie gyvulius, daiktus, grubiai – apie žmones). Yra daug šio žodžio pavyzdžių čekų, slovakų, lenkų, s.-kr., bulg. kalbose.
Šaltinis:
Махек 1963, 206–207
Antraštė:
kópti
Straipsnelis:
Pr. *kopt- atstatoma pagal vietovardžius: Kopte, Kupte. Nesselmannas [...] sieja su lie. kapóti, la. kapât, sl. kopati; Gerulis – su lie. koptà; plg. kóptai ‘laiptai’, t. y. pagal kópti, la. kâpt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ K–L, 130
Antraštė:
kópti
Reikšmė:
kilti, lipti
Straipsnelis:
Lie. kopti turi reikšmę ‘kilti, lipti’ (pvz., į kalną, medį). La. ekvivalentas turi reikšmę ‘kilti, eiti, vykti kur nors’. Fraenkelis giminiškais žodžiais laiko tiktai v. norv. høve ‘apvaisinti, [vok.] bespringen’ (*hōfjan) ir s. isl. hófir ‘bulius, jautis’. Toks ryšys galimas, bet labai nepatikimas. Iš tiesų giminiški žodžiai yra [207] slavų kalbose. Čekų kalbos atskiruose dialektuose bei slovakų kalboje veiksmažodis kapati turi reikšmę ‘eiti’ ir vartojamas reiškiant nepasitenkinimą nemaloniais pavedimais, kreipiantis į išdykusius vaikus ir pan. Visur jį galima būtų pakeisti žodžiu lézti ‘lįsti, lipti’, ‘ropoti, šliaužti, [vok.] kriechen’. Prie šio kapati prijungsime dar tolimesnę reikšmę ‘nykti, dvėsti’ (apie gyvulius, turtą,netgi žmones). Yra daug šio žodžio pavyzdžių lenkų, s.-kr., bulg. kalbose, pvz., slovk. kapem od hladu ‘dvesiu iš bado’. ‘Dvėsti’ lengvai suprantama iš ‘išeiti’. Slavų kalbose iti ‘eiti’ vartojamas ‘žūti’ reikšme kaip eufemizmas apie žmones (r. pasen. отошëл = mirė), o veiksmažodis kapati, šiurkštus žodis (‘eiti, lįsti’), vartojamas kaip menkinamasis žodis sąvokai ‘žūti’ dažniausiai kalbant apie gyvulius.
Šaltinis:
Махек 1963, 206–207
Antraštė:
kõpti
Straipsnelis:
žr. skopti
Šaltinis:
Seebold 1970, 406–408
Antraštė:
kópti
Straipsnelis:
žr. kuopa
Šaltinis:
Karaliūnas 1969
Antraštė:
kópti
Straipsnelis:
[Slavų i-kamieno daiktavardžiai, priklausantys akcentinei paradigmai a, yra linkę pereiti į akcentinę paradigmą c.] Galbūt taip galima paaiškinti AP c (t)ь-kamieno daiktavardžius šalia AP a veiksmažodžių: sl. *ka̋pati AP a ‘to drop, to pour’ ~ *kȃpь AP c ‘drop’ (plg. kr. kȁpati ~ kȃp, vns. kilm. kȃpi [ir kt. pvz.]). Dėl akūto plg. kr. kȁplja, lie. kópti, la. kâpt.
Šaltinis:
Kapović 2009, 241
Antraštė:
kõpti
Reikšmė:
сгребать
Straipsnelis:
žr. kapas
Šaltinis:
Непокупный 1972, 103–104

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas