Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: nerti, kamzolė, baranka, alksnis (elksnis), čemarka, skiedas, bromka, plauzdinis, kančia, prisieka, kepti, kuodelis, kono, trėkšti, dešimteri, dešimterios, kapoti, dūda, sala.

Rezultatai

Antraštė:: nerti
Reikšmė:: verti adatą
Straipsnelis:: žr. narys
Šaltinis:: Windekens 1976, 324

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: žr. narta
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 183

Antraštė:: nérti
Reikšmė:: eintauchen, hineinschlüpfen
Straipsnelis:: žr. narva
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 184

Antraštė:: nérti
Reikšmė:: nardyti; staiga pasirodyti; prasmukti į vidų
Straipsnelis:: žr. narvas
Šaltinis:: Otrębski 1949

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: žr. irti
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 183

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. nérti = bažn. sl. -НРѢТИ).
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 339

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: žr. neršti
Šaltinis:: Bader 1986, 56

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: [Manoma, kad šios izoglosos bendros tik bl. ir toch. kalboms:] Toch. B nãre ‘siūlas, nytis’ atitinka lie. neriù ‘įkišu siūlą į adatos auselę’ (taip – Windekens A. van, Le tokharien confronté avec les autres langues indo-européennes. Vol. I, 1976, 324).
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 57

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: Gr. δενδρύω ‘panerti’. Forma su intensyvine reduplikacija, tačiau Hes. glosos κρύπτεται bei δρυάσαι· κατακολυμβῆσαι gali būti iškreiptos ir neužtikrina δρύομαι ir t. t. buvimo. Jei čia atstatome *νρυεται, tai galime sugretinti su tą pačią reikšmę turinčia baltų-slavų grupe: lie. neriù, nérti, s. sl. vŭnĭro, -nrěti ‘skverbtis’ ir t. t. Žr.: Frisk, Eranos 1942, XL, 81–83, kuris taip pat nurodo, tačiau su klaustukais, νηρίδας, Νηρεύς, bei Pokorny IEW, 766.
Šaltinis:: Chantraine DEG I, 263

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: Toch. B nãre ‘siūlas, kutas’ su abl. sg. ñremeṃ, gen. pl. ñrets. B ñare galima paaiškinti tik ide. *nero-s (nom. sg.: toch. žodis yra vyriškosios giminės) šviesoje, kuris rodo, kad gretinimas su s. v. a. nāan ‘siūti’, gr. νῆμα ‘ataudai, audinys’, s. i. snāyati ‘apgaubti, apsirengti’ etc., kurį randame Meillet apud Lévi leidinyje Hoernle, Manuscript Remains, 1916, 381 atmestinas (ide. *(s)nē etc.). Iš tikrųjų toch. B nãre < ide. *nero- atitinka lie. neriù ‘įverti (adatą)’, narỹs ‘raištelis, kilpa’ (plg. jau mano Lexique, 1941, 77), kuris šiuo atveju praranda savo izoliuotumą (s. v. a. snuor ‘ryšys virvelė’ etc. gali būti susijęs su ide. *(s)nē-. Nėra jokio ryšio su toch. B närs- (arba tärs-) ‘spausti’ (Krause, Westtocharische Grammatik, I, 1952, 254, atsargiai).
Šaltinis:: Windekens 1976, 324

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: nē̆r- ‘gramzdinti > (pa)nirti’ (Walde-Pokorny II, 334; Pokorny IEW, 766 ner- ‘prasiskverbti, nugrimzti, slaptavietė, ola’…): evt. gr. δενδρεύω ‘grimzti’ (epid.), δενδρυάζειν· τό καταδύνειν καὶ κρύπτεσθαι Hes. (Frisk GEW): intensyvus reduplikacinis darinys iš δρύεται· κρύπτεται, δρυάται· κατακολυμβῆσαι Hes.: „δρύεται gali vietoje *νρύεται būti“; νέρτος·[...] εἷδος ὀρνέον Hsch. (‘naras (Tauchvogel)’ Fick; Fraenkel LEW, 495); galimas daiktas Νηρεύς ‘jūros dievas’, Νηρηΐδες ‘tėvas’ (pasak Fick, žr. Frisk GEW II, 316; Fraenkel LEW, 495); lie. nerti ‘(pa)nirti (untertauchen, durchschwimmen, fleinen, einschlüpfen)’, nerìs ‘bebras’, nãras ‘Taucherente’ (Fraenkel:) nárdyti, nárstyti ‘wiederholt untertauchen, unter dem Wasser schwimmwen…’, narìnti, nárdinti kaus., nìrti ‘(unter)tauchen, einsinken’, nirà ‘undinė’, nėrõvė ‘jūros mergelė, undinė’ (ir t. t.), la. nirt ‘nirti’, nirdât, nirêt ‘panerti’, nira, -e, ņira ‘naras arba vandens vištelė’; r. bažn. sl. nьrěti ‘panirti’, vъ-nrěti, vъ-nьrǫ ‘pasinerti’, ukr. noréć, č. nořec, serb. nòrac ‘naras’, ukr. ponerty ‘panerti’, nírka ‘Weißaugenente’, č. nořiti ‘panirti’, bulg. nórvam ‘stürze kopfüber ins Wasser’, sloven. po-ndrẹ́ti ‘panerti’, evt. r. nórka, ukr. norýća, nírka, s. sorbų nórc ‘norka (Mustela lutreola L.)’, visi paprastai siejami su r. norá ‘urvas, ola’ [...]; sl. nyr-, nur- ‘panerti’ [...] jei, kaip įprasta manyti (Walde-Pokorny II, 334; Pokorny IEW, 766), kilę iš [...] *nъr-.
Šaltinis:: Merlingen 1978, 85

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: žr. narvas
Šaltinis:: Темчин 2000, 190-197

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: [Ide. *u̯r ir *ru̯ priebalsių grupių atveju neretai vyksta metatezė. Pvz.:] sl. *nuriti (č. nuřiti se, slovk. nurit‘sa ‘(intr.) tauchen’, le. nurzyć, luž. a. nurić, luž. ž. nuriś ‘tauchen’), jei šaknis abstrahuota iš *nau̯ra < *nar‑u̯a- (plg. lie. nìrti ‘untertauchen’, nérti ‘untertauchen’, ru. bažn. sl. vъ-nrěti < *‑nerti). Neatmestina galimybė, kad sl. *nuriti (< *naur-) kilo iš šios šaknies nulinio laipsniu ur < r̥ su antrine vokalizacija.
Šaltinis:: Klingenschmitt 2008, 406

Antraštė:: nérti
Reikšmė:: to dive
Straipsnelis:: žr. upė
Šaltinis:: Blažek 2009, 40–41

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: žr. neris
Šaltinis:: Топоров 1997 (1998), 411—412, 460

Antraštė:: nérti
Straipsnelis:: [Aptariama bebro įvaizdis baltų-slavų kultūroje.] Lie. nérti, davęs pradžią lie. néris, turi ir reikšmę ʻвязать, плести; набрасывать (петлю); вдевать; зацеплять ir kt.ʼ. Tai gali būti aiškintina iš bebro, mitologinio herojaus, veiklos perspektyvos, kuris neria į vandenį, renka šapus, juos jungia, iš jų stato.
Šaltinis:: Топоров 1997 (1998), 468