Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: penki, bui.

Antraštė:

penki̇̀

Straipsnelis:

S. i. panca(n), s. persų panca, gr. πέντε, s. sl. пѧть, lie. penkì, la. piecî, go. fimf, lo. quinque ir kt. leidžia atstatyti pradinę formą *'penk’we.

Šaltinis:

Белецкий 1955, 20

Antraštė:

penki̇̀

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Po nosinių sonantų skardieji ir duslieji priebalsiai susimaišė: ide. *k, *ku̯ > arm. g: *penku̯e > arm. hing 'penki' (plg. s. i. páñca, av. panča, gr. πέντε, r. пять).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 50

Antraštė:

penki̇̀

Straipsnelis:

Oset. fonʒ 'penki'. – Kaip ir kiti skaitvardžiai šis yra iranėnų žodis, dėsningai išsirutuliojęs iš *panča. Plg. persų panǰ, pehlevis panč, kurdų panǰ, penǰ, bel. panč, afg. pinʒə, pinʒa, arm. pēnc, pēnʒ, par. pȫnč, Pamyro v. panʒ, pānz, Pamyro m. panǰ, pånč, Pamyro i. pānš, Pamyro s. pinz, Pamyro jazg. pinǯ, Pamyro išk. punʒ, Pamyro sgl. pọ̄nz, Pamyro š. pinʒ, p’īns, jagn. panʒ, sogdų *panǯ arba *panč (puč), sakų paṃjza (=panza), av. panča, s. i. panča, s. sl. *penti, r. пять, lie. penki, go. fimf, vok. fünf, gr. πέντε, lo. quinque (iš *pinque), toch. päñ, arm. hing ir pan. Balsis prieš nosinį priebalsį paprastai kilęs iš ā; šio balsio ilgumas yra antrinis kaip ir daugelio Pamyro kalbų. Plg. fænʒæm 'penktas', fænʒaj 'penkiasdešimt', fynddæs 'penkiolika'. Žr. Миллер ОЭ II 52; Gr. 48; Hübschmann, Oss. 67; ОЯФ I 21

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I, 478

Antraštė:

penki̇̀

Straipsnelis:

Gr. πέντε 'penki' [...]. Atstatoma *penkwe, kuris paaiškina πέντε, s. i. páñca, av. panča, arm. hing, lo. quīque (žr. Ernout-Meillet s. u.), lie. penki, s. air. cōic, go. fimf ir t. t. Dėl kelintinio, gr. πέμπτος atliepia lo. quīntus, go. fimfta, lie. peñktas, s. sl. pętu, toch. A pänt, B piṅktē (plg. Szemerényi, I.-E. System of Numerals 71 ir toliau). Žodyje πεντήκοντα ē senumą patvirtina s. i. pancā-šát- f. ir arm. yi-sun (iš *hingi-sun, i reprezentuoja ē, plg. Szemerényi, op. cit. 26). Dar žr. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 590, 592, 598, Pokorny 808. Dėl galimų skaitvardžio penki ryšių su kumščio pavadinimais s. v. a. fūst, s. sl. pęnstĭ, žr. Szemerényi, op. cit. 113 ir toliau, Polomé, Pratidānam. Fs. Kuiper 98–101. Taip pat plg. πύξ.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 882

Antraštė:

penki̇̀

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Lie. penkì, la. pìeci (< rytų baltų *penk-ī: ide. *penku̯e, plg. gr. (eol.) πέμπε, s. i. páñca. Iš pradžių skaitvardžiai 5–9 buvo nekaitomi, - dabar jie kaitomi kaip -i̯o- kamieno būdvardžiai (slavų k. atvirkščiai – kaip daiktavardžiai): lie. penkì arkliaĩ kaip gerì arkliaĩ.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 239

Antraštė:

penki̇̀

Straipsnelis:

Ide. prokalbėje ord. num. nuo 5 iki 10 nebuvo linksniuojami. Tai vėlesnė inovacija. Lie. linksniuojami kaip ‘keturi’. Pridedant adj. galūnes, buvo prarastas galinis num. ‘penki’ balsis baltų kalbose (ide. *penkʷ- reguliariai funkcionuoja ž. daryboje kaip kamienas iš *penkʷe. Įdomu, kad plg. lie.-la. ‘aštuoni’ buvo įterptas -n- (tarp kamieno ir galūnės), plg., ‘septyni’, ‘devyni’.

Šaltinis:

Comrie 1992, 746

Antraštė:

penkì

Straipsnelis:

Jotvingių pank ‘penki’, plg. lie. penkì, la. pìeci, pr. penckts ‘penktas’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 77

Antraštė:

penkì

Straipsnelis:

Sprendžiant velarinių ir labiovelarinių priebalsių sutapimo klausimą matyti, kad ten, kur alb. pesë ‘fünf’ yra labiovelarinis, kitur yra velarinis, plg. lie. penkì, dar plg. air. pañca, gr. πέντε, s. sl. pętĭ < ide. *penkʷe.

Šaltinis:

Poljakov 1995, 105

Antraštė:

penkì

Straipsnelis:

Jei žodis mētelis nebūtų skolinys iš s. ru. kalbos *mȩtelь, rekonstruotas diftongoidas būtų virtęs kitais garsais, pvz. la. pieci < bl. *penk-, plg. lie. penkì.

Šaltinis:

Koškins 2000, 40