Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: rakti, braukyti, brauko, blėdis, dirikas, niaurys, gurnus, čiurmaitis, lomas, ūgis, dalgyti, skelbsti, paklausyti, kauburas, dėmė, rainas, įgruntavoti, gudbarzdžiai, keštas, klūpoti, nuskęsti, kemersis, rūdėti, dėtys.

Rezultatai

Antraštė:: ràkti
Straipsnelis:: R. trm. ра́чкнуть ‘stumti, smeigti’, ‘stipriai trenkti kam nors’, рачкмуть ‘įgelti (apie gyvatę)’; č. trm. proráčit ‘pralaužti’ [Malina J. Slovnik náreči mistřického. Pr. 1946 (= Archiv pro lexikografii a dialektologii, čislo 10), 94], taip pat č. rač ‘dingti’, kurį V. Machekas laiko etimol. neaiškiu (Machek2 504). Šie v., tarp kurių gali būti apofoniniai sant. (ar gal jie skiriasi ekspresiniais pakitimais), gali būti susieti su lie. ràkti ‘колоть острым предметом, прокалывать, выкаивать, вырывать’, kilusiu iš ide. *er(e)k-, *rek-, *rok- ‘plėšti, durti, dirti ką ...’ (Pokorny I, 335, Fraenkel 694). Plg. ir lie. rakšti̇̀s ’шип, заноза, осколок’ (Pokorny I, 335).
Šaltinis:: Горячева 1985 (1988), 66

Antraštė:: ràkti
Straipsnelis:: Su E. Frenkelio žodyne pateiktais lie. ràkti ‘krapštyti, knebinti, perdurti, sukapoti (snapu), išrausti’, la. rakt ‘kasti, rausti’ siejasi dar ir r. stroka ‘eilutė, siūlė’ < *s-roka (s mobile, sr > str). Šiuo atveju, kas šiaip jau ne toks retas dalykas, sl. k-os neišsaugojo pirminio v., tačiau pasidarė naują Verbum, pamatuotą stroka, r. stročit ‘dygsniuoti’.
Šaltinis:: Machek 1966, 171

Antraštė:: ràkti
Straipsnelis:: žr. ardýti
Šaltinis:: Puhvel HED III, 140–142

Antraštė:: ràkti
Straipsnelis:: Het. aktyviąją (aktivische) leksemą ark-, reiškiančią maždaug 1) ‘(laukus) atskirti, (plantaciją vandens kanalų) atitverti’²³ [²³ I §§ 46–47 pateiktas aiškinimas ginčytinas. Atsižvelgdami į su het. ark- siejamą lo. lytį (žr. toliau) privalome nurodyti galimą iu̯aru- reikšmę ‘palikimas, veldinys’ (A. Goetze ANET2 191; H. A. Hoffner, The Laws of the Hittites, Phil. Diss. Brandeis 1963, 47 dvejoja)]; 2) ‘(žvėrį, specialiai papjautą aukojamą gyvulį) išdarinėti, išdoroti’. H. Kronasser (žr. Studies Whatmough 124), padaręs prielaidą, kad minėta lytis reiškia ‘(pa)skirti, duoti, suteikti’ ir ‘priimti, an sich nehmen’ (pastaroji, be abejo, kelia rimtų abejonių) sieja su gr. ἄρνυμαι ‘uždirbti, pelnyti, gauti, priimti’ ir atitinkamai skiria prie v., kurie galbūt yra su guturaliniais išplėstukais (H. Kronasser, Etymologie d. Heth. Spr. I 520). Kaip ir kalbant apie ištark-, taip ir šį sykį nepaisyta taisyklės, kad lyginti būtina šaknis ir kamienus. Šiuo požiūriu J. Tischlerio²⁶ [²⁶ KZ 86, 1972, 275 ir Heth. Etym. Gloss. 58 f.] siūlymas het. lytį sieti su lie. ràkti, rankù ‘kapstyti, rausti (žemę), rakinėti (dantis), stochern; pradurti, perdurti, aufstechen’, s. i. r̥kṇá- ‘nuluptas, nudirtas, geschunden, kahlgerieben’, o J. Puhvelo²⁹ [²⁹ JAOS, 95, 1975, 263a] su gr. ἔρχατος· φραγμός ‘Umhegung, Garten’ (mir Zubehör) yra šioks toks žingsnis pirmyn. Iš J. Tischlerio pasiūlymo nepaaiškėja, kuriuo požiūriu het. ark- (3 sg. ārki su ilguoju balsiu, kuris vargiai begali būti radęsis iš protezės, prieš r), turėtume gretinti su lie. rankù. Be to, bl. leksemos (pagal Lideno dėsnį) žodžio pradžioje gali būti netekusios u̯ ir, matyt, jas galime sieti su gr. ῤάκος (βράκος) ‘skuduras, skarulys’, βράκετον ‘pjautuvas, kapoklė’³¹ [³¹ Plg. E. Fraenkel, LEW II 649; bl. pamatinė reikšmė ‘(į)brėžti, (į)drėksti, (į)durti, įrantyti, įpjauti’; mano galva čia turime reikalo su praide. *u̯rak- (su šaknies a) ‘nuplėšti, nutraukti, nukirsti, skelti’] J. Tischlerio minima tariama lie. forma pra-j-ėrkà ‘praskiepas, skeltukas (drabužio)", suprantama, nepaliudija jokio praide. Schwebeablauto *rek-/*erk-.
Šaltinis:: Eichner 1982, 21–22

Antraštė:: ràkti
Straipsnelis:: žr. rokas
Šaltinis:: Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 119–120