Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
ratpisa
.
Rezultatai
Antraštė:
ratpisà
Reikšmė:
paprastasis kūjagalvis (gėlųjų vandenų žuvis)
Straipsnelis:
Lietuvos gėlųjų vandenų žuvis, kurią įprasta vadinti paprastuoju kūjagalviu (Cottus gobio), kitiems nėra visuotinai žinomas ir įvairiai pavadinamas, pvz.:
bãbuška
,
bóba
,
buožgal̃vė
,
buožgal̃vis
,
bužuñgalvis
,
didžiagal̃vis
,
gobis
,
kūjagal̃vis
,
kūjùkas
,
kūjùtis
,
kuzãbas
,
kváukė
,
plačiagalvis
,
plernė
,
plesnis
,
pū́lakis
,
puncė
ir t. t. Sutelktų pavadinimų kilmė ne visų yra vienodai aiški. Dalis kretingiškių žemaičių kūjagalviui vadinti turi ypatingą žodį
ratpisà
. Į LKŽ žodis įtrauktas, tik kitaip sukirčiuotas –
rãtpisa
. Dar prieš LKŽ
ratpisa
jau buvo pakliuvęs į penkiatomį rašomosios lietuvių kalbos žodyną, kur jo kirčiavimas irgi skiriasi nuo LKŽ:
ratpisà
, -
õs
. Egzistuoja dar vienas fonetinis variantas
rakpisà
. Žuvų aprašuose tarp sinoniminių kūjagalvio pavadinimų dar minimas
ratisa
. Iš visų variantų –
ratpisà
, (
rãtpisa
),
rakpisà
,
ratisa
) – panašesnis į morfemiškai skaidomo kamieno žodį yra
ratpisa
. Skaidymo
rat-pis-
iliuzija remiasi vien formaliu spėjamų komponentų sutapimu su žodžių
rãt-as
(
rãt-ai
) ir
pìs-ti
šaknimis. Semantiškai
ratpis-
lieka vientisas, smulkiau neskaidomas, skaidymo
rat-pis
– komponentai neturi savo atskiros reikšmės ir tuo pačiu negali būti laikomi morfemomis.
ratpisa
negali būti skiriamas prie darinių. Panašumas į dūrinį vėlgi išorinis. Pavadinimas nėra motyvuotas. Spėjami pamatiniai žodžiai
rãtas
(
rãtai
) ir
pìsti
žuvies pavadinimui
ratpisa
daugiausi galėtų suteikti tik formalų, o ne semantinį pamatavimą. Savo sandaros neskaidrumu, morfeminiu ir darybos supaprastėjimu į
ratpisa
yra panašūs dar keletas kitų kūjagalvio pavadinimų:
rãtkala
,
ratkišỹs
,
rãkyštis
. Tačiau matyti ir skirtumas: jie ne tik formos schema primena darinius, bet dar ir konkrečia jos realizacija yra visai artimi rato (už)kaiščio pavadinimams, plg.
rãtkaištis
‘į ašį kišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų’. Reikšmė ‘kūjagalvis’ – antrinė, metaforinė. Kūjagalviui vadinti ne atskiri nauji žodžiai daryti, bet perkelti ratkaiščio žymimieji dariniai remiantis tuo, kad nusmailėjančios formos žuvelė panaši į ratkaištį.
ratpisa
sandarą (ir visą atsiradimo vaizdą) temdo tai, kad
pìsti
bepažįstamas reikšme ‘coire’, o
ratpisa
‘ratkaištis’ daryba suponuoja tą veiksmažodį dar buvus platesnės semantikos ‘kišti, kriušti, kalti’. Žemaičiai ne tik šiai žuvytei pavadinti mėgsta perkelti ratkaiščio pavadinimą, bet neretai ir patys vienas kitą, ypač silpnesnįjį, menkinamai pavadina tai telkinio smulkmei skirtu žodžiu, pvz. (iš LKŽ):
kỹštis
2. ‘menkas, plonas vyras, vaikinas’: Koks ten vyras, kyštùkas;
ùžkaištis
‘menkas ko pavidalas’ ir pan.
Šaltinis:
Urbutis 2002b
, 273–276
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas