Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ratpisa, saiknus, šilkas, benkis, elgetis, birgalas, spragėti, gyslė, vakar, žegoti, vogonas, ašmenys, boti, skardinti, guirė, ankstain(i)ais, avikiena, bruška, spledėti, brįsti, gurlas, katynas, parda, kelys, tienė.

Antraštė:

ratpisà

Reikšmė:

paprastasis kūjagalvis (gėlųjų vandenų žuvis)

Straipsnelis:

Lietuvos gėlųjų vandenų žuvis, kurią įprasta vadinti paprastuoju kūjagalviu (Cottus gobio), kitiems nėra visuotinai žinomas ir įvairiai pavadinamas, pvz.: bãbuška, bóba, buožgal̃vė, buožgal̃vis, bužuñgalvis, didžiagal̃vis, gobis, kūjagal̃vis, kūjùkas, kūjùtis, kuzãbas, kváukė, plačiagalvis, plernė, plesnis, pū́lakis, puncė ir t. t. Sutelktų pavadinimų kilmė ne visų yra vienodai aiški. Dalis kretingiškių žemaičių kūjagalviui vadinti turi ypatingą žodį ratpisà. Į LKŽ žodis įtrauktas, tik kitaip sukirčiuotas – rãtpisa. Dar prieš LKŽ ratpisa jau buvo pakliuvęs į penkiatomį rašomosios lietuvių kalbos žodyną, kur jo kirčiavimas irgi skiriasi nuo LKŽ: ratpisà, -õs. Egzistuoja dar vienas fonetinis variantas rakpisà. Žuvų aprašuose tarp sinoniminių kūjagalvio pavadinimų dar minimas ratisa. Iš visų variantų – ratpisà, (rãtpisa), rakpisà, ratisa) – panašesnis į morfemiškai skaidomo kamieno žodį yra ratpisa. Skaidymo rat-pis- iliuzija remiasi vien formaliu spėjamų komponentų sutapimu su žodžių rãt-as (rãt-ai) ir pìs-ti šaknimis. Semantiškai ratpis- lieka vientisas, smulkiau neskaidomas, skaidymo rat-pis – komponentai neturi savo atskiros reikšmės ir tuo pačiu negali būti laikomi morfemomis. ratpisa negali būti skiriamas prie darinių. Panašumas į dūrinį vėlgi išorinis. Pavadinimas nėra motyvuotas. Spėjami pamatiniai žodžiai rãtas (rãtai) ir pìsti žuvies pavadinimui ratpisa daugiausi galėtų suteikti tik formalų, o ne semantinį pamatavimą. Savo sandaros neskaidrumu, morfeminiu ir darybos supaprastėjimu į ratpisa yra panašūs dar keletas kitų kūjagalvio pavadinimų: rãtkala, ratkišỹs, rãkyštis. Tačiau matyti ir skirtumas: jie ne tik formos schema primena darinius, bet dar ir konkrečia jos realizacija yra visai artimi rato (už)kaiščio pavadinimams, plg. rãtkaištis ‘į ašį kišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų’. Reikšmė ‘kūjagalvis’ – antrinė, metaforinė. Kūjagalviui vadinti ne atskiri nauji žodžiai daryti, bet perkelti ratkaiščio žymimieji dariniai remiantis tuo, kad nusmailėjančios formos žuvelė panaši į ratkaištį. ratpisa sandarą (ir visą atsiradimo vaizdą) temdo tai, kad pìsti bepažįstamas reikšme ‘coire’, o ratpisa ‘ratkaištis’ daryba suponuoja tą veiksmažodį dar buvus platesnės semantikos ‘kišti, kriušti, kalti’. Žemaičiai ne tik šiai žuvytei pavadinti mėgsta perkelti ratkaiščio pavadinimą, bet neretai ir patys vienas kitą, ypač silpnesnįjį, menkinamai pavadina tai telkinio smulkmei skirtu žodžiu, pvz. (iš LKŽ): kỹštis 2. ‘menkas, plonas vyras, vaikinas’: Koks ten vyras, kyštùkas; ùžkaištis ‘menkas ko pavidalas’ ir pan.

Šaltinis:

Urbutis 2002b, 273–276