Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rimti, skolinti, buksas, -a, visas.

Antraštė:

ri̇̀mti

Straipsnelis:

žr. ramas

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 374

Antraštė:

rìmti

Straipsnelis:

S. air. veiksmažodinė šaknis rim- dūrinyje *fo+rim+ī ‘padėti, pastatyti’ Ped. II 602; 3 sg. ni fuirmi ‘jis nepadeda’. Vėliau buvo laikomas paprastu kamienu fuirm-, no-s-fuirim ‘jis sutelpa’ RC VI 176. 4. Veiksmažodinis daiktavardis fuirmed ‘padėtis’, dūrinys comfuirmud ‘sudėtis’. Ta pati šaknis s. i. rámate ‘jis sustoja’ (cid vā́to ramate ‘net vėjas nutyla’, R̥V II 38.2), go. rimis n. ‘poilsis’, lie. rìmti, rãmas ‘poilsis’, gr. ἠρέμα ‘švelniai, tyliai’, air. veiksm. šaknis *rem-, atrodo, turėjo redukuotą pavidalą *rm̥-, iš kur, kaip ir lie. veiksmažodyje, rim-. WP II 372, Pok. 864.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, r31

Antraštė:

rìmti

Straipsnelis:

Gr. ἠρέμα adv. ‘švelniai, ramiai’ […]. Prieveiksmio ἠρέμα trumpas žodžio galo balsis -α turi remtis *-n̥, plg. Benveniste, Origines 89 ir 93. Antra vertus, gretinama su šaknimi, kuri gerai paliūdyta indoiranėnų, baltų, germanų bei keltų kalbose: su s. i. rámate ‘būti ramiam’, lie. rìmti, go. rimis n. ‘poilsis’ (s kamienas), s. air. fo-rímim ‘padėti, nustatyti’. Sunkumą sukelia žodžio pradžios ἠ-: priešdėlis (?) ar ilga protezė (?), plg. Čop, KZ 74, 1956, 228.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 416

Antraštė:

rìmti

Straipsnelis:

Toch. AB räm- ‘pasvirti, lenktis’ su formomis: A praes. act. rämneñc, part. praet. rmo, B conj. med. rmantär, opt. med. rmoytär. Pokorny, IEW 864, pagrįstai šį veiksmažodį susieja su s. i. rámate ‘ilsėtis’, gr. ἠρέμα ‘švelniai, ramiai’, go. rimis ‘ramybė’, lie. rìmti. Toch. AB räm- < ide. *rem- (arba *rm̥- + priebalsis, *rₑm- + balsis) reikšmės evoliucija yra analogiška lie. rem̃ti ir s. air. fo-rim- ‘padėti’ [402]. Taip pat žr. B rmamñe ‘linkimas, polinkis’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 402–403

Antraštė:

ri̇̀mti

Straipsnelis:

[Nagrinėjami baltų ir slavų k. šaknų su /*m̥/ refleksai] Etimologiniai dubletai: 8) lie. ri̇̀mti, la rim̃t // lie. rùmtas.

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 51

Antraštė:

rìmti

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. ры́мсціць ‘kęsti, ištverti’ Nosovičius СБН 563, Karskis Б 131, уры́мсціцца (šnek.) ‘nurimti, nusiraminti’ БРС 963, няўрымсціць ‘nerimti, nenusiraminti’ Stankevičius К V 177, taip pat bendrašakniai būdvardžiai bei jų vediniai, žr. БРС 543, plg. MC 167; le. trm. rymścić ‘laukti, norėti’ (dėl reikšmės plg. ir br. trm. beasm. рымсціць ‘knieti (хочется)’ Nosovičius СБН 563) < lie. rìmti, es. l. 3 rìmsta; plg. dar trm. (į-, nu-)rìmstyti, taip pat in-rìmstyti, kuris galėtų būti iš br. grįžusi lytis su lie. in-, pakeitusiu br. y- (la. rim̃t, rimst; rim̑sttiȇs ‘(džn.) rimti, ramintis’ ME III 526). Dar žr. Fasmeris REW II 556, kur aiškinamas r. (vak.) (у)ры́мцтить (veikiausiai imtas iš baltarusių šaltinių).

Šaltinis:

Urbutis 1969b, 150

Antraštė:

rìmti

Straipsnelis:

[Aptariami bl. Cē̆m tipo veiksmažodžiai]. Lie. rìmti, la. rìmt ‘rimti’ < rytų bl. *rē̆m-/*rim- ‘remti’. Jie kilę iš bl. *rē̆m-/*rim- ‘remti’/‘rimti’< ide. *rem-/*rm̥- ‘t. p.’. Toliau žr. rem̃ti.

Šaltinis:

Kaukienė 2007, 211–242