Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: slidus, švykšti, kumpakaklis, aštras.

Antraštė:

slidùs

Straipsnelis:

S. air. sleat „tekanti slidi, gliti masė“. Stokes, US 319, patikimai sugretino su s. bret. stloitprenou glosa „lapsus“ ir įžvelgė čia skolinį iš germanų kalbų. Vėliau (IF II 170 23) jį pagrįstai sugretino su lie. slidùs, s. v. a. slito, vok. Schlitten, s. ang. slídan ir t. t. ir atstatė keltų pamatinį *slaitto-, *slaiddo. Šią geminaciją nagrinėjo Zupitza KZ XXXVI 43. Atidėjus šį sunkumą į šalį, atrodo, sunku atsisakyti šio žodžio giminystės su ide. šaknimi *sleidh- „slysti“, s. i. srédhati „jis slysta“, gr. ὀλισθάνω „id.“, s. ang. slīdan ir t. t. Pok. 960 ir toliau, Fleuriot, Dict. Gl. V. B. 308 (dab. bret. forma yra stleja „tempti“).

Šaltinis:

Vendryes LEJA, 125

Antraštė:

slidus

Straipsnelis:

Pr. *au-slid- atstatoma, remiantis vietovardžiu Auslyden. Tos pat šaknies yra lie. slidùs, la. slîdȩ, sližȩ, slaîds ir kt. (Fraenkel LEW 830 priskiria ir pr. slideniks, kurį kiti laiko skoliniu iš slavų). Plg. lie. iš-slýsti, la. iz-slīdēt ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I, 172

Antraštė:

slidùs

Straipsnelis:

žr. slienas

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 144-145

Antraštė:

slidùs

Straipsnelis:

žr. slaidus

Šaltinis:

Vanags 1994, 43

Antraštė:

slidùs

Straipsnelis:

Ide. *sl-i-u- ‘nutraukti, sustabdyti’, plg. s. i. *srīv- ‘turėti persileidimą’, žr. Mayrhofer (EWAia II 787). Pastarasis neatskiriamas nuo s. i. sridh- ‘nepasisekti, žlugti, (su)klysti’, kuris atitinka s. ang. slīdan, v. v. a. slīten ‘slidinėti, čiuožti’, lie. slidùs, la. slids ‘t. p.’. Pastarieji kilę iš protoide. *sleidʰ-, kur -dʰ- – sena priesaga, o *slei- / *sli- galėtų būti i-darinys iš *sel- ‘šokti (į priekį)’ (gr. ἅλλομαι, lo. saliō).

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 119–120