Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: strujus.

Rezultatai

Antraštė:: strùjus
Straipsnelis:: Ide. žodis, reiškiantis ‘tėvo brolis’ yra *pHtrui̯o-, kuris jau ide. epochoje buvo supaprastintas į ptrui̯o-. Šios reikšmės slavų žodžiai yra s. r. stryjь greta strъjь (> r. stroj), le. stryj ir kt. Jie kildinami iš prasl. *strui̯o greta *strūi̯o. Pokorny [IEW 1037] rekonstruoja ide. šaknį *stru- ‘žilas, senas’, kuri egzistuoja ir žodžiuose s. lie. strūjus ‘senis, senelis’ bei lie. strùjus ‘tėvo brolis, svainis’, [76] taip pat air. struith ‘senas, gerbiamas’, s. kymr. truitiu ‘antiquam’. Sl. žodį iš ide. *ptruu̯i̯o- pirmasis ėmė kildinti Mikkola [IF 1908–09 23 124 t.], tuo tarpu lie. strūjus, strujus be komentarų laikydamas skoliniu iš slavų kalbų ir keltų *struti- ‘senas’ palikdamas nuošaly. Lie. žodžio skolinimo iš slavų hipotezę patvirtina tai, a) kad jis neturi atitikmenų nei latvių, nei prūsų kalbose, b) kad reikšmė ‘senas žmogus’ kiek kitais niuansais (‘luošys, elgeta’) sutinkama r. tarmėse, c) kad lie. žodžio u- kamienas įtikinamiausiai paaiškinamas skoliniu iš s. sl. Pasiskolinta turėjo būti gana anksti, nes lie. ū negalėjo atsirasti vietoj sl. ъ, o tik vietoj senojo y.
Šaltinis:: Schmidt 1973, 75–76

Antraštė:: strùjus
Straipsnelis:: S. air. sruith adj. ir subst. ‘senas, gerbiamas, išmintingas’, nom. sg. sruith ir gen. srotha ZCPf. III 34, gen. pl. inna sruithe glosa „ueterum“. S. kimrų strutiu glosa „antiquam gentem“ įtariamas galįs būti airiškos kilmės, RC XI 93. Lyginama su lie. strùjus ‘senis’, s. sl. stryjĭ glosa „patruus“, WP II 651, Pok. 1037. Sl. starŭ ‘senas’, be abejonės, yra tos pačios šaknies, būtų *ster-, reiškianti sausra, kietumas (gr. στερεóς ‘kietas’, lie. stóras, vok. starr), plg. air. crionna ‘sausas’ ir ‘senas’ RC XXV 22.2 ir senior déblide arba dímellte (RC XIII 464. 74) ‘iškaršęs senis’, diblide gen. ‘senium tempus’.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, s189

Antraštė:: strūjus
Straipsnelis:: Sl. *stryjь ‘dėdė pagal tėvą’: s. r. стрыи, стръи, строи ‘dėdė pagal tėvą, brolio tėvas’, ‘senelio ar prosenelio brolis’, s. le. strycz, stryczek ‘dėdė pagal tėvą’, stryj, stryk ‘t. p.’, č. strýc ‘t. p.’, slov. stríc, strícej ‘t. p.’ ir kt. [80] Sl. *stryjь įvairiai aiškinama. Miklošičius jį sieja su lie. strujus ‘senis’, K. Būga – su lie. strūjus ‘senis, senolis’ (Daukšos Katekizmas, 26, 16), air. sruith ‘senas, vertas pagarbos’ iš *stru-ti-. Tik su lie. strūjus slavišką žodį gretina A. Briukneris; Waldė-Pokornas nurodo lietuviško žodžio kilimą iš lenkų ir sl. stryjь priskiria ide. *stru- ‘senas, pasenęs’, kartu ir air. sruith. Tačiau šios etimologijos laikomos mažai patikimomis.
Šaltinis:: Трубачев 1959b, 80–81