Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: vėlės, briauzgėti, žyčia, tarmėtyra, smirduolė, velėninis, grūstuvas, vertystė, pūstyti, lapienė, tenėti, sėmena, skėrys, gegė, kleinioti, kilsuoti, skroblas, kiekinis, tuzinas, driekus, senatis, giedras, pupuras, sparva, latvis, pausti, spalis.

Rezultatai

Antraštė:: vė̃lės
Straipsnelis:: Toch. A wäl-, wal- ‘mirti’ su formomis: praes. med. wälläṣtär, conj. med. wlatär, praet. act. wläs, part. praet. walu. Šis veiksmažodis yra giminiškas su s. isl. valr ‘mirtis mūšio lauke’, senoji anglų wæl ‘mirtys, mūšio laukas’, s. v. a. wal ‘mūšio laukas’, lie. vė̃lės ‘geisterhafte Gestalten der Verstorbenen’ ir t. t. (Feist, Kultur (1913) 329 ir 430), galbūt taip pat ir luvių bei hierogl. het. *u̯ala- ‘mirtis’ (Van Windekens, KZ 77 (1961) 86 ir toliau). Tuo tarpu kai A wäl- reprezentuoja ide. *u̯el- arba *u̯l̥ + priebalsis (plg. praes. med. [554] wälläṣtär < *wäl-näṣ-tär), arba dar *u̯ₑl- + balsis (plg. conj. med. wlatär); part. praet. formos walu šaknis wal- kilo iš ide. *u̯ol- (plg. s. isl. valr ir t. t.). Aš atsisakau skolinio iš kurios nors neide. kalbos (uraliečių: Orbis 13 (1964) 594) hipotezės.
Šaltinis:: Windekens 1976, 554–555

Antraštė:: vė̃lės
Straipsnelis:: [Kai kurie tarminiai faktai patvirtina spėjimą (taip galime juos interpretuoti), kad dar ide. bendrumo laikais egzistavusios bendros izoglosos bl., sl. ir kai kurioms senų europiečių bei anatolų ir toch. kalboms (taipogi gr. kalbai; indų-ir. kalbos lieka nuošalyje):] Toch. A wäl- ‘mirti’ (praes. med. vns. 3 asm. wällaṣtär, praet. wläs, dalyvis walu), luvių uwal-ant-alli ‘mirtingas’, uwal-ant- ‘mirtis’ (su aktyviu ergatyvo sufiksu), lie. vė̃lės ‘mirusiųjų dvasios’, (plg. s. r. ВЕЛЕСЪ) [Jakobson R., The Slavic God Velesъ and his Indo-European cognates // Jakobson R., Selected Writings. Vol. VII. Berlin; New York; Amsterdam, 1985, p. 33–48; Иванов Вяч. Вс., Топоров В. Н., Исследования в области славянских древностей, М., 1974], s. isl. valr ‘nukauti mušyje’; valų gweli ‘žaizda’, s. air. fuil ‘kraujas’ (gretinimai su vedų lytimis susiję daugiausia su archaiškais mitologiniais tikriniais vardais).
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 52

Antraštė:: vė̃lės
Straipsnelis:: Mano manymu, Pokornas teisingai sieja s. air. fuil, velsų gweli [iškelta jau Ernout-Meillet], bret. gouli ‘žaizda’ ir t. t., s. norv. valr, s. ang. wæl, s. v. a. wal, woul, etc., lo. volnus [jo rekonstrukcija *u̯l̥snos yra nemotyvuota ir gretinimas su s. air. flann neįmanomas. Ernout-Meillet priimtinesnis su *u̯elənos (?)]. Pagrindinė reikšmė sietina su ‘žaizda’ ir ‘slaughter’. Gali būti, kad lie. vė̃lės ‘souls of dead’, etc. irgi yra giminiškas. Fraenkel [LEW 1218–1219] prideda toch. A wäl- ‘mirti’ ir walu ‘miręs’, bet tocharų kalbų specialistas turėtų išspręsti wäl- santykio su sruk- klausimą. Gal lo. ir het. kalbos nurodo lizdo centrą. Kaip pastebėjo Ernout-Meillet, Pokorno šaknį tuomet reikėtų ištaisyti į uelH-.
Šaltinis:: Hamp 1972a, 162

Antraštė:: vė̃lės
Reikšmė:: geisterhafte Gestalten der Verstorbenen
Straipsnelis:: Plg. lie. vė̃lės ‘geisterhafte Gestalten der Verstorbenen’, vȩļ̂i ‘Geister der Verstorbenen’.
Šaltinis:: Eckert 1994, 54