Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gelbėti, dronyčia, daubti, žymuo, klupstas.

Antraštė:

gelbė́ti

Straipsnelis:

žr. šelbtis

Šaltinis:

Seebold 1970, 254–255

Antraštė:

gélbėti

Straipsnelis:

Pr. galbimai ‘padėti’ siejama su lie. gélbėti, anksčiau priklausiusiam atematiniam tipui (gelbsti, gelbt). Stangas mano galėjus egzistuoti pr. *galbt. Jeigu taip buvę iš tiesų, tai šiam idealiai atitiktų lie. praes. *galbti (-e- būtų paaiškinama veiksmažodžio gélbėti kitų formų, siejamų su skéndėti, vértėti ir pan. įtaka). Be rekonstruotų formų, pr. galbimai glaudžiai siejasi su lie. gélbėti (s. lie. gélbti, gélbsti 3. praes.), kurio šaknis turi kitų variantų, plg. gálba (LKŽ III, 58), pagálba (: pr. pogalbton, gil̃bti ‘sveikti’ (gilbstù; greičiausiai iš galė́ti), la. g’elbêt, g’elbt – iš lie. Įmanoma dar prijungti lie. glė́bti, glóbti, glabóti, la. glêbt, glâbt ‘ginti’, ‘gelbėti’; sl. *globiti: le. głobić, s.-kr. згло́бити, slov. glábiti, r. гло́бить(ся) ir pan.; s. ang. clyppan ‘apglėbti’ ir kt. Baltiškų žodžių reikšmės yra pakankamai artimos, ir visi jie yra ide. *glē̆b(h)- tęsiniai.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 135–136

Antraštė:

gélbėti

Straipsnelis:

galbimai 25,₁₇, 27,₄ ‘padedu’ [ir kt.] : lie. gélbėti. Dėl šaknies skambėjimo plg. go. hilpan ‘t. p.’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 216

Antraštė:

gélbėti

Straipsnelis:

Pr. pogalbton (Part. perf. pass., neutrum) 71₃₄ ‘geholfen’ : galbimai, lie. (pa)gélbėti.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 283

Antraštė:

gelbėti

Straipsnelis:

žr. gelbinėti

Šaltinis:

Schmalstieg 1969, 163

Antraštė:

gélbėti

Reikšmė:

to help

Straipsnelis:

Remiantis Pokorno rekonstruota ide. šaknimi su a vokalizmu *gal- ar *gʰal-, lie. galė́ti, galiù, sl. *golěmъ [ir kt.] ryšys su lie. gélbėti ‘to help’ (taip Fraenkel) fonetiškai būtų neįmanomas (ide. prokalbėje nebuvo abliauto e ir a). Kita vertus, Hirto mėginimas gélbėti sieti su glė́bti ‘to embrace’ semantikos ir formos požiūriu dar menkiau įtikinamas. Grįžtant prie sąsajos su lie. galė́ti, galiù, sl. *golěmъ ir kt., manytina, kad lie. gélbėti, gélbu, gélbiu atitinka ide. *g(ʰ)elh-. Žodžio pradžios g- vietoj lauktino ž- atsirado dėl o abliauto laipsnio formų, plg. lie. galė́ti, pagálba ‘hepl’, pr. galbimai ‘gelbime’, įtakos. Lie. gélbėti, pagálba ir kt. yra padaryti su sufiksu b, kaip ir lie. (pa)skelbti ‘verkündigen’, paskálba ‘Gerücht, Gerede, Gemunkel’ (: s. v. a. skellan ‘paskelbti, pagarsinti’). Semantinė raida iš ‘galėti, sugebėti’ į ‘padėti’, matoma lie. galė́ti ir gélbėti atveju, yra paliudyta s. sl. mošti, mogǫ ‘galėti’ : pomošti ‘padėti’, pomoštь ‘pagalba’.

Šaltinis:

Rikov 1995, 131 [2 išn.], 133