Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kaina, aisō(*), burys, kamšas, mėgti, švabalda, strazdas, marška, gomus, kurpalis, nuseiti, žemlindis, durnas, čiukuras, tumsa, dyba, guinyti, alaušai.

Rezultatai

Antraštė:: kaina
Straipsnelis:: Sufiksas *-no- / -nah₂. *kᵂoi̯náh₂ ‘atlyginimas’ lytyse ποινή, lie. kainà (dial. 4 paradigma, b.k. káina (1) per metatoniją [Ilič-Svityč, V. M. 1963. Imennaja akcentuacija v baltijskom i slavjanskom. Moskva, 26], prasl. *cěná (mobilaus kirčio, kl. C). Pamatinė struktūra kᵂO̯ei̯-men-é’-h₂ iš šaknies kᵂei̯-, kuri atsispindi gr. τίσις (Pokorny IEW 637). Aniṭ forma nėra visiškai tiksliai nustatyta, plg. gr. τῑμή ir galbūt τῑ́νω, kuri galėtų turėti kaip prielaidą *kᵂei̯h-).
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 206

Antraštė:

kaina

Straipsnelis:

Daugelyje indoeuropiečių kalbų sąvokoms ‘kaina’ ir ‘vertė’ vartojamas vienas bendras žodis, kitose kalbose šios reikšmės žodžiai siejami su veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘grąžinti’, ‘atlyginti’ ir pan. Lie. kaina, s. sl. cěna ir t. t., bendras sl. (la. cena < r. цена) giminiški av. kaēnā- ‘bausmė, kerštas’, gr. ποινή ‘bausmė, bauda, atpildas’, visi < ide. *kᵂoinā-, iš šaknies, matomos gr. τίω ‘(į)vertinu, gerbiu’, τῑμή ‘atpildas, garbė’, taip pat ‘kaina’, τίνω ‘mokėti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 825–826

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Lie. káina sykiu su av. kaēna f. ‘kerštas, bausmė’, gr. ποινή ‘išpirka pinigais už nužudymą; apdovanojimas; kerštas’ (lo. poena ‘bausmė, kerštas’) – atliepiniai šalia sl. *cěna ‘išpirka, užmokestis’ : slov. cẹ́na ‘kaina, vertė’, le. cena ‘kaina’, r. ценá ‘kaina’ ‘t. p.’) – visi < ide. *kᵘ̯oinā- (kuris nuo veiksmažodžio ‘atpirkti, atsimokėti, atsilyginti’; pvz., gr. τίνω ‘užmokėti; būti nubaustam; atkeršyti’ < ide. *kᵘ̯ei- ‘atsilyginti’; pirminė reikšmė ‘kerštas, bausmė’.

Šaltinis:

SłPr II, 76

Antraštė:

kaina

Straipsnelis:

erkīnina (esse […] pikullis warrin) 78₈ ‘erledigen (von des Teuffels Gewalt)’; ‘erledigen’, kas yra infinityvas, rodos, čia neteisingai išverstas kaip praes. pl. III asmuo. Jeigu (i̯) čia yra ī atspindys, tada šis žodis giminiškas veikiau su la. cìnīties, o ne su lie. kaina, s. sl. цѣна ‘t. p.’ ir kt. (taip pat Walde Pokorny I, 509); dar kitaip Brückner KZ, LI, 227.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 210–211

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Gr. ποινή f. […]. Forma ir reikšme žodis yra identiškas av. kaenā f. ‘kerštas; pataisymas’ iš šaknies *kᵂei-. Friskas taip pat prideda lie. káina f., s. sl. cěná f. ‘kaina’, ide. *kᵂoi-nā. Atitinkamas veiksmažodis yra τίνω ‘priversti mokėti, išpirkti’. Semantinis ποινή laukas tikrai skiriasi nuo τίνω lauko, nors abi žodžių šeimos kartais ir susimaišiusios, plg. Heubeck, Gymnasium 1949, LVI, 232; Luther, Weltansicht und Geistesleben, 64 t.; Benveniste, Institutions, II, 54.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 925

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Pr. erkīnina ‘išvaduoti’ tikslingiausia sieti su lie. káinà, sl. *cěna pagal Fiką (Walde Pokorny, I, 509; Pokorny IEW, I, 637). Prūsų žodis tikriausiai reiškė išlaisvinimą, išvadavimą kaip išpirkimą, t. y. tam tikros kainos, mokesčio nustatymą už tai. Iš ide. *kᵘ̯ei- (lie. káinà, sl. *cěna; r. кáятьця, (по)кая́ние) arčiausios paralelės būtų gr. ἐκ-τίνω ‘sumokėti baudą’ šalia τίω ‘vertinti’, av. kāy- ‘atlyginti’, ‘išpirkti’ ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 75–78

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Černycho rusų kalbos etimologijos žodyne (ИЭССРЯ 1: 390) ties žodžiu каяться išskiriama šaknis sl. *kajati (sę), kilusi iš ide. *kʷe(i)- : *kʷo(i)-, plg. dar sl. *cěna, lie. káina, gr. ποινή, Av. kāy-, kaēnā, s. i. cáyatē.

Šaltinis:

Лоикова-Насенко 2009, 216

Antraštė:

kainà

Straipsnelis:

[Aptariami senosios graikų kalbos η kamieno oksitonai su priesaga -νη-.] Gr. ποινή < *kʷoi-neH₂. Tokį patį kirčiavimą liudija ir lie. kainà (a. p. 4) bei s.-kr. (dial.) cīnȁ (a. p. c) (žr. Illič-Svityč).

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 144