Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
srebiù
Straipsnelis:
[Paaiškėja iki šiol nepastebėtas tarpusavio atitikimas tarp ural. *j-, kartv. *ʒ̂(tradicinės notacijos *ʒ¹), sem.-cham.*ʒ, ide. *s, dravid. *č-, tiurk. *j, mong. *s, tung. *s-, *š-:] 6. Nostr. *ʒʌ „gerti, srėbti“: ide. *serbh-/*srebh- „gerti“, sem.-cham. *ʒ̂- (ar *ç̂arb-) „gerti“, tung. *s/ü/rb- „išmelžti“, dravid. *čur- „gerti“; galbūt, čia priklauso mong. *soru- „čiulpti“, tiurk. *jor- „košė“. Ide. *serbh-/*srebh-: arm. arbi „aš gėriau“, gr. ῥοφέω „ryju“, lo. sorbeo „ryju“, lie. srebiù „ryju“, sl. *serbjǫ (č. strebati) [Pokorny 1001].
Šaltinis:
Долгопольский 1972 (1974), 169
Antraštė:
srė̃bti
Straipsnelis:
Toch. B särp- „mušti, plakti (kalbant apie širdį)“ su praet. act. särpar-ka. Akivaizdūs toch. ekvivalentai yra: lo. sorbēre, gr. ῥοφέω „ryti, siurbti“, lie. srebiù, surbiù, alb. gjerp „gerti mažais gurkšneliais, arm. arbi (aor.) „gerti“ ir t. t., kurie kartu su toch. B särp- yra kilę iš ide. sr̥bh- (žr. lo. sorbēre, arm. arbi ir t. t.). Toch. „čiulpti ir t. t.“ buvo vartojamas pompos veiksmui nusakyti. Kraujo apytakoje šį veiksmą atlieka širdis. Šis veiksmas yra širdies plakimas.
Šaltinis:
Windekens 1976, 422
Antraštė:
srė̃bti
Straipsnelis:
Gr. ῥοφέω „godžiai gerti, ryti“ […]. Žodžių šeima familiaria, o kartu ir medicinine, technine reikšme turi aiškius atitikmenis kitose ide. kalbose. Atstatoma *sr-ebh- su skirtingais balsiais. Nulinis vokalizmas yra arm. žodyje arbi „aš gėriau“ (praes. əmpem, plg. πῑ́νω), lie. surbiù, sur̃bti, s. sl. srǔbati, lo. sorbeō: šios formos leidžia priimti nulinį vokalizmą gr. žodyje ῥυφέω, ῥυμφάνω, plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 351 ir toliau. Balsį e turi lie. žodis srebiù, srė̃bti, tačiau alb. gjerp „švelniai ryti“, remiasi *serbh-. Gr. ῥοφέωyra dviprasmiškas. Geriausia yra priimti balsį o *srobh- ir, atrodo, negali turėti nulinį vokalizmą, kaip tai suponuoti siūlytų lo. ir baltų-slavų kalbos. Nereikia atskirti ῥοπτόςir ῥόμμα, kurie, atrodo, antriniai, o ῥόφωgalbūt yra gramatikų prasimanymas. Šeima dar yra reprezentuojama germ. bei iranėnų kalbose, žr. Frisk su bibliografija. Dar žr. ῥυβδέω.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 978
Antraštė:
srė̃bti
Straipsnelis:
S. air. srub n. vėliau f. „(gyvulio) snukis“, kartais familiariai ir įžeidžiančiai apie asmens nosį. Reikia kildinti iš prakeltiško u- kamieno *srobu, giminiško su gr. ῥοφείν„srėbti“, jon. ῥυφεῖν(*srobh-), lo. sorbeō „srebiu“ (sr̥bh-), lie srebiù, srė̃bti, la. surbju, surbt „srėbti“, kurie priklauso šakniai *serbh-, *srebh- „godžiai ryti“. Lie. ir jon. formos, atrodo, reikalauja pamatinio *su̯erbh-, *srubh-, kuris nepasirodo lotynų k. ir kurio nereikalinga atstatyti keltams. Šių pavyzdžių ū pailginimas yra grynai grafikos dalykas.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, S188
Antraštė:
srė́bti
Straipsnelis:
Veiksmažodžiai -en-am kamieno armėnų kalboje yra laikomi antriniais: arm. arbenam „darausi girtas, svaigstu“ iš *arbi- šalia arb- < *sr̥bh- (*srebh-, *serbh- „sriebti, siurbti“; plg. lo. sorbeō, -ēre „srėbti“, lie. srebiù, surbiù „čiulpiu, traukiu“).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 184
Antraštė:
srė̃bti
Straipsnelis:
r. trm. сербать ‘garsiai srėbti’ (Даль² IV, 174), taip pat kašubų-slovinų sårbac ‘dulkti, lynoti’ (Sychta V, 17) kilę iš , padaryto iš ide. *srebh-, *sr̥bh ir *serbh- ‘srėbti’; plg. alb. gjerm (*serbhō) ‘aš srebiu’, gjerbë ‘lašai’, lo. sorbeō, -ēre ‘srėbti’, lie. srebiù, srė̃bti ir kt. (Pokorny I, 1001).
Šaltinis:
Горячева 1985 (1988), 67
Antraštė:
srė̃bti
Straipsnelis:
Dėl puikaus fonetikos ir semantikos atitikimo mes galime lengvai lyginti het. sarap- „gurkšnelis“ su gr. ῥοφέω „ich schlürfe, schlucke“. Šis gr. žodis priklauso ide. veiksmažodžių grupei, reiškiančiai „schlürfen“ plačiąja prasme, kurių opofoninės serijos srebh-/sr̥bh- buvo nustatytos: plg. arm. arbi „ich trank“, lie. srebiù, srė̃bti ir surbiù, sur̃bti. S. sl. srъbati ir r. serbat᾽ „schlürfen“. Alb. gjerp „ich schlürfe“, etc.
Šaltinis:
Poetto 1974, 437
Antraštė:
srė̃bti
Reikšmė:
schlürfen
Straipsnelis:
Tam tikrų vietovardžių bl. praforma *Strĕbava sietina su vėlyv. bl. strēbti, prieš tai srēbti, plg. lie. srė̃bti, dial. strė̃bti ir la. strēbt ‘schlürfen’. Kiti balsių kaitos laipsniai: sriuõbti, siur̃bti ‘t. p.’, sriubà ‘Suppe’, s(t)rė̃balas ‘dünne Suppe, Tränke’. Priebalsių junginyje sr dažnai įterpiamas -t- epentheticum.
Šaltinis:
Schall 1966, 30–31
Antraštė:
srė̃bti
Straipsnelis:
žr. srabus
Šaltinis:
Vanags 1994, 36

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas