Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žiema, padėti, klivindra, žentas, žuberklas.

Rezultatai

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: Oset. zymæg/zumæg ‘žiema’. Bendraide. žodis. Ide. šaknis *g̑heim-, *g̑heym-. Iš čia dėsningai iranėnų ir slavų *zima-. Osetinų kalba atspindi formą, sustiprintą priesaga -ka- (*zimaka-), persų – komponentu -stāna- (*zimstāna-). Kai kuriose iranėnų kalbose pasitaiko reikšme ‘sniegas’. Plg. persų zam ‘šaltis’, zamistān ‘žiema’, pehlevi zam, zamstān, orm. zimak, zemak, par. zemā, zəmā (Morgenstierne IIFL I 302), vaneci zəma, afganų zimai ‘žiema’, Pamyro v. zəm, zam, prasun. zīma, Pamyro s. zaman, zəmun ‘sniegas’, part. zᵃmag, sogdų *zᵃmāk (zm’k), sakų ysumi ‘žiema’, ysämana ‘žieminis’ (Konow, Gramm. 19, Bailey, Saka Dictionary 353 ir toliau, 351), av. zyam-, zima- ‘žiema’, zəmaka-, ‘žiemos pūga’, s. i. himā-, hemanta- ‘žiema’, hima- ‘šaltis’, śatahima- (oset. sædæzym-) ‘šimto žiemų amžiaus’, s. sl. zima, r. зима, lie. žiemà, la. zìema, lo. hiems, air. gaim, gr. χεῖμα, χειμών ‘žiema; šaltis’, het. gimmant- ‘žiema’. Dūrinyje sawzym ‘besniegė („juodoji“) žiema’ turime „gryną“ kamieną zym, neutr. zujmon (o ne *zumægon ‘žieminis, žiemos’ […]. Balsis u (dig. zumæg) vietoju i yra labai nelaukiamas. Šaknies balsio nepastovumas pastebimas ir kitose iranėnų kalbose: sakų ysumi greta ysämāna-, av. zim- ir zəm-, persų zamistān ir zimistān, pehlevi zam, zim ir kt. Tikriausiai, oset. kalboje buvo pereinamasis laipsnis su redukuotu balsiu *zəm- (zəm-, iš kurio dėl m įtakos išsirutuliojo labializuotas u, kaip ir myd/mud iš madu-, dymyn/dumun ‘pūsti’ iš dam- ir kt. Dar žr. ¹zym, ²zym, zymægon. Žr. Миллер ОЭ I 129₁₃₆; II 54, 82;Gr. 20; Hübschmann Oss. 40; ОЯФ I 19.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 321

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. žiemà, žiẽmą = serb. zíma, zȋmu).
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 340

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: Lie. žiema, la. ziema, s. sl. zima, ir t. t., bendras sl., ved. himā-, klas. s. i. dažniausiai hemanta-, av. zyam- (čia taip pat – iš *g̑hei- – av. zaēn-, s. i. hāyana- ‘metai’) gr. χειμών, lo. hiems, s. air. gam (iš *gem pagal sam ‘vasara’) ir t. t. visi < ide. *gheim-, *g̑hyem- ir t. t., galbūt su m- priesaga iš *g̑hei-.
Šaltinis:: Buck 1949, 1013

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: *g̑heimó- ‘žiema’ (plg. *g̑heimā lytyse s. sl. zima, lie. žiema) remiasi senesnės ide. formos *g̑hyem- nykstamojo balsių kaitos laipsnio forma *g̑him-.
Šaltinis:: Lindeman 1971b, 255

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: semo (su z-) E. 15 ‘žiema’ : seamis, lie. žiemà, sl. zima, gr. χεῖμα, lo. hiems ‘t. p.’, s. i. hēman ‘žiemoje’ ir kt. žr. Walde Vrgl. I 546 t. t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 303

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: Sl. *zima kildinama iš ide. *g̑hei-m- ‘žiema, žiemos metas’. Ide. žiemos pavadinimui artimas žodis sniegas (plg. arm. jiwn, gr. χιών) [29]. Het. gimmanza ‘žiema’ ir he(i̯)u- ‘lietus’: sg. nom. heuš, gen. heu̯aš, heiau̯aš, v. heu̯ai, hei̯au̯ai̯ ‘lyja’. Het. he(i)u- atliepia ide.: gr. χέω ‘lyti’, lo. fundo < *g̑heu-n-d ‘t. p.’, s. i. juhōti, la. zaut. Visų reikšmė ‘lyti’, beje, labai sena. Taigi, ide. *g̑heim- *g̑him- ‘žiema’ – het. he(i̯)u- ‘lietus’. Het. gimmanza ir hei̯u- kiekvienas atskirai turi atliepimų su g̑h, plg. het. gimmanza : gr. χεῖμα, χειμών, s. i. hémant-, lie. žiemà, sl. zima; het. hei̯u- : gr. χέω, χεῦμα, frig. ζεῦμα, la. zaut. Sunkumų sudaro ir kamiengalių skirtumas. Tai gerai matyti gr. kalboje χεῖμα, χειμών, χιών < ̑hei- : ̑hi-, χέω, χεῦμα, χύτ < ̑heu- : ̑hu. Tai aiškinama balsių i : u kaita kamiengalyje [30]. Ide. žiemos pavadinimo kildinimą iš senesnio v. *g̑hei- ‘lyti’ patvirtina daryba su -men-, -mn̥- (gr. χεῖ-μα< *g̑hei-mn̥. Taigi ide. *g̑hei-m- (davęs sl. zima) reikšmė ‘lietų metas’.
Šaltinis:: Трубачев 1957a, 29–31

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: Galima spėti, kad dar ide. prokalbėje ar jos tarminio susiskaidymo laikas ide. *ghi-, be pagrindinės ‘šviesti, švytėti’ reikšmės, turėjo išvestines (perkeltines): ‘greitai judėti, judinti, būti labai šaltu’ [126]; dėl paskutiniosios reikšmės plg. lie. spi̇̀ginti ‘švytėti, blizgėti’ ir ‘būti labai šaltu’ (žr. dar: V. Urbutis, Balt. etimol. etiudai, Vilnius, 1981, 183). Žinant, kad sateminėse ide. kalbose gausu sateminių-kentuminių „dubletų“ (pvz., lie. švi̇̀to, švi̇̀sti ir lie. kviet-ys, la. kvit-êt ‘blizgėti, švytėti’) galima padaryti tokią išvadą: ide. *ghei- (*ghi-) ‘šviesti, švytėti’, tiksliau ide. *ghei- (: *ghi-) ‘švytėti, šviesti, būti labai šaltu’ remiasi ide. kalbų žodžiai, reiškiantys sniegą (‘kas nors blizgantis, šviesus, labai šaltas’) ar žiemą (metų laikas, kuriuo pasirodo sniegas): gr. χιών ‘sniegas’, s. i. hi-máḥ ‘šaltis, sniegas’, hi-ma ‘žiema’ (< *ghi-), gr. χειμών ‘žiema, šaltis, audrų laikas’, lie. zie-mà ‘žiema’, s. sl. zi-ma ir t. t. Taigi visuotinai įsigalėjęs požiūris, kad pirminė ide. *ghei- (: *ghi- reikšmė buvusi ‘žiema’ ar ‘žiema, sniegas’ kažin ar yra teisingas (žr.: Pokorny I 425–426; ВСЯ III 29–31); p. 128 yra V. Mažiulio pastaba dėl leidinyje ВСЯ III 29–31 paskelbtos ide. *ghei- etimologijos].
Šaltinis:: Мажюлис 1984 (1986), 126–127

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: Lie. žiemà, la. zi̇̀ema, pr. semo (kartu su sl. zima, kuris daryba atitinka bl. *žeim-ā) reprezentuoja ide. *g̑heim- (gr. χειμ-ών), *g̑him- (s. i. him-ā).
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 216

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: žr. varna
Šaltinis:: Poljakov 1997, 65–66

Antraštė:: žiemà
Reikšmė:: Winter
Straipsnelis:: Senieji palataliniai veliariniai priebalsiai *k’, *g’, *g’ʰ kartais slavų kalbose virsta ne s, z, o k, g. Greta daugelio reguliarių atitikimų tarp slavų ir, pvz., baltų kalbų (3), yra ir pavienių žodžio, žyminčio ‘žąsį’, tipo leksemų (4): (3) r. zimá, slov. zíma – lie. žiemà, la. zìema ‘Winter’ (< ide. *g’ʰéi̯meh₂-) […]. Dar žr. žambas, žvėris, žąsis
Šaltinis:: Hill 2010, 105–106

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariamos bendrų baltų ir slavų kalbų žodžių etimologijos. Kalbant apie lie. dervà kilmę, pateikiama ir kitų vṛddhi vedinių baltų bei slavų kalbose pavyzdžių.] […] Kitas vṛddhi tipo vedinio pavyzdys galėtų būti s. sl. zima, lie. žiemà < *ǵʰei̯m-eh₂- (etimologinė reikšmė ‘dni zimowe?’), iš būdvardžio *ǵʰ-e-i̯m-o- ‘zimowy’ ← *ǵʰi̯m- (redukcija iš *ǵʰi̯em-, plg. lo. hiems, -is ‘zima, rok’ greta bīmus ‘dwuletni’ iš *bi-himos, pažodžiui ‘dwuzimek’).[…]
Šaltinis:: Smoczyński 2006, 346

Antraštė:: žiemà
Reikšmė:: зима
Straipsnelis:: Straipsnyje kalbama apie ide. priesagos *-ā (*-ā < *-aH), būdingos kuopinėms formoms, atspindžius baltų ir slavų kalbose. Cituojamas J. Schmidto pavyzdžiai: sl. ЗИМА, s. i. híma-, lie. žiemà ‘зима’, pr. *zēmā, yra kuopiniai iš s. i. himá-s ‘šaltis’. Lie. žiemà < *žiemā́.
Šaltinis:: Дегтярев 1994, 33, 38

Antraštė:: žiẽmą
Straipsnelis:: Baltų-slavų prokalbėje šių žodžių pirmieji skiemenys buvo prozodijos požiūriu skirtingi dėl dvejopos priešpriešos (akūtas vs. cirkumfleksas ir kirčiuotas vs. nekirčiuotas): […] 4) prabaltų-slavų *ˌźei̯mān : lietuvių žiẽmą a. p. 4 : latvių zìemu : praslavų *ˌzei̯mān a. p. c : bendrosios slavų *zȋmǫ a. p. c. Dar žr. liepa, vieta, galva
Šaltinis:: Olander 2009, 148–149

Antraštė:: žiemà
Straipsnelis:: Tiek pagal ikistanginę Saussure’o dėsnio interpretaciją, tiek pagal autoriaus postuluojamą „mobilumo dėsnį“, dėl kurio susiformavusi baltų-slavų mobiliojo kirčio paradigma, galūnės kirtis formoje nom. sg. lie. žiemà ir sl. *zei̯ˈmā laikytinas pasekme to, kad galūnėje buvęs nekontrakcinės kilmės balsis, o ne galūnės kirtis formoje dat. sg. lie. žiẽmai ir sl. *ˌzei̯māi̯ laikytinas pasekme to, kad galūnėje buvęs kontrakcinės kilmės balsis.
Šaltinis:: Olander 2009, 158–159