Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žioti, grandyti, karkutis, drugys 2, tarpimas, stapinti, lekmenis, muostis, nakvoti, matikas, maumoti, pentis, dulkt.

Antraštė:

žiojú

Straipsnelis:

-eHU. ‘Ilgųjų diftongų’ šaknys ištisai rodo nykstamąjį balsių kaitos laipsnį, plg. iteratyvinį denominatyvą *g̑ʰh₁iah₂-i̯é-ti lytyse lo. hiāre, lie. žiojú, s.-kr. zjâm ‘žiovauti, žiojėti’ […].

Šaltinis:

Rasmussen 1981, 169

Antraštė:

žióti

Straipsnelis:

Pragerm. GEI-NA- (gein-a- ‘žiovauti; žiojėti, būti prasivėrusiam’ (s. isl. gína ‘žiovauti; kiaurėti; sprangtelėti, čiaukštelėti’, gin-ō- ‘žiovauti’: s. ang. ginian [ir kt. pvz.]) [219], germ. gein-a- intr. ‘žiovauti; žiojėti’ gana patikimai sietina taip pat ir kaimynėse kalbose užfiksuota šaknimi g̑hei- ‘žiovauti; žiojėti’. Sl. kalbose šaknis įgauna nosinį infiksą, o bl. ir lo. kalbose yra išplėsta ā-, lo. hiāre ‘žiojėti, būti prasivėrusiam, žiovauti, geidžiąs, godus, būti nustebusiam’, lie. žióju, žióti ‘atidaryti, atverti; refl. žiovauti’, s. sl. zinǫ, zinǫti ‘žiovauti, žiojėti, išsižioti’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 219–220

Antraštė:

žióti

Straipsnelis:

[Platus str. apie ide. ‘liežuvio’ ryšį su ‘žuvimi’] [Be kita ko, užsimenama apie žioti] Pokorny 1959, 449, Fraenkel 1962 161 lie. žioti sieja su gr. kháos, bet šį ryšį reikia atmesti [gr. kháos giminiškas su lie. gomurỹs].

Šaltinis:

Winter 1982, 183

Antraštė:

žióti

Straipsnelis:

Kaip nominaliniai dariniai ir tolimesni jų vediniai čia priklauso […] Gen. *sk̑₂-áh₂-s ir tematinis darinys *̑ʰ₁i-é/ó- žodžiuose, reiškiančiuose ‘žiovauti’: denom. iš kol. *̑ʰ₁i-áh₂-i̯é/ó- lytyse lo. hiāre, lie. žió-ju ‘offne’ (refl. ‘gähne’), s.-kr. zj̏ ‘išsižioti plačiai’ (Pokorny IEW 419) kaip ir čia pat priklauso ‘Stativbildung’ *̑ʰ₁-é₁- lytyje s. v. a. gīen ‘žiovauti’ […] [37] Denom. *g̑ʰ₁i--h₂-̯é- lytyse lo. hiāre, lie. žióju, s.-kr. zjâm. [52]

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 52

Antraštė:

žioti

Straipsnelis:

žr. žiovauti

Šaltinis:

Buck 1949, 261–262

Antraštė:

žióti

Straipsnelis:

Šaknis *ǵʰeh₂- turi nusistovėjusį i-prezensą *ǵʰh₂-ei- / *ǵʰh₂-i-, paremtą lo. hiō, hiāre ‘žiovauti, plačiai išsižioti’, s. sl. zijati, vns. 1 asm. zějo ‘t. p.’, lie. žióti, toch. B kāy- ‘t. p.’ (pret. dalyv. kakāyau) < *ǵʰh₂-(e)i-. Remdamasis s. sl. vns. 1 asm. zějǫ, Rasmussenas (1989: 52) aptariamą šaknį rekonstravo kaip *ǵʰeh₁i̯-, tačiau tai nepagrįsta, nes neatsižvelgiama į gr. χάσκω ir χάος. Be to, tai paneigia ir sr.-kr. zȉjev ‘snukis, nasrai’ (< protosl. *zěvъ) cirkumfleksas. Stiprioji forma lėmė *zě-, kuris įgijo -j- (*zě-mь ≫ *zě-ǫ > *zějǫ). O silpnoji prieš priebalsį buvo paveikta metatezės ir suponavo *ǵʰih₂-, kuriuo paremtas ne tik s. sl. zijati, lie. žióti, bet ir lo. hiō (su priesaga *-eh₂-).

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 107–108