Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viksva, ynis, gausti, stilbti, laka, jemeslis, solymas, stembras, vaitas, kurnas, -a, skyryba, jaš, klodas, mat, kūpuoti, grūsti, grūdžia, patisas, kerdžia, ankstinti, kiška, kašė, traknas, šviesus, miešti, dažad, drengti, dauburys.

Antraštė:

viksvà

Straipsnelis:

wissene E. 622 ‘Porch’ : -weis-, le. wisz ‘Sumpfgras; Schilf’ (taip Briukneris KZ XLIV 334), lie. viksvà ir kt., apie tai Būga KSn. 301 bei Trautmanas BSl. Wrtb. 363.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 340

Antraštė:

viksvà

Straipsnelis:

Ide. fone baltų-slavų arealas išsiskiria iš dalies semantikos dėka. Kaip iliustraciją galima nurodyti bl.-sl. *u̯isu̯ā- ‘Riedgras’ refleksus (plg. lie. viksvà, ukr. (poles.) више́й ‘žolės rūšys’ ir pan.), kurie, lyginant su germanų leksikos faktais, – s. v. a. wisa ‘pieva’ ir kt. [Trautmann, 1923, 363] jungia tai, kas semantiniu atžvilgiu pasidaro antriniais: dėl baltų-slavų teritorijoje paplitusio perėjimo ‘geografinis terminas’ → ‘augalija’, skirtingai nuo germanų, žinomi tik augalų pavadinimai, bet ne reljefo.

Šaltinis:

Непокупный 1976, 51

Antraštė:

viksvà

Straipsnelis:

[priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю., Словарь балт. в ся. яз., Л., 1982), kurie fiksuojami jau s. lie. kalboje:] wikswa (p. 28) ‘viksva’: 1774 (Jablonskis K., Lietuviški žodžiai sen. Liet. raštininkų kalboje., K., 1941) – lie. viksvà (Otrębski, Język Polski XVI, 1931, 84).

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 350

Antraštė:

viksvà

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. вíксва ‘lieknuose auganti kieta žolė’ Rozvadovskis Wybór pism II 109 (Volkovisko–Svisločės apylinkių baltarusių lituanizmų sąrašėlyje v́ìksva); le. trm. wikswa ‘t. p.’ SJP VII 606, Otrembskis JP XVI 84, GJL I 69. Zdancevičius LP VIII 351 ir ypač ZPSS 295 t., 310 [v́iksfa, v́iksv‘a, v́ikśvas] Jablonskis LŽ 263, 351. Tos pat reikšmės lie. viksvà (‘balų žolė aštriais ilgais lapais, Carex’).

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 52

Antraštė:

viksvà

Reikšmė:

langes, hartes im Sumpf wachsendes Gras, Riedgras, Segge/Carex

Straipsnelis:

Pr. wiʃʃene ‘pors’/‘Porsch’ < nom. sg. f. *wisenē < bl. *visā (Mažiulis 4, 255), plg. lie. viksvà ‘langes, hartes im Sumpf wachsendes Gras, Riedgras, Segge/Carex’ (*viksvā). La. vikse (Fraenkel 1249), sl. *višь > slov. vîš ‘reeds, timothy grass’, le. wisz ‘t. p.’, s. r. višь ‘green branches, trash, brushwood’ (Vasmer 1, 325–326). Kiti gretinimai svarstytini: (1) sl. *věxъ/*věxa, šv. vese ‘bunch’ < *weisi- arba *wisi-, norv. veis ‘stalk’ < *wais˚, s. vesa ‘Spross’ ir pan.; (2) lo. vireō ‘ich bin grün’, viridis ‘grün’; s. isl. vísir ‘Keim, Spross’, s. ang. wíse ‘Spross, Stengel’; lie. veĩsti ‘sich vermehren’ < u̯ei̯s- ‘spriessen, wachsen’ (Pokorny 1133); (3) s. v. ž. wisa ‘Wiese’, v. v. ž. wese ‘t. p.’ < *wisōn, plg. *waisōn ir jo vedinius (de Vries 1962, 652) < ide. *u̯ei̯s- ‘(zer)fliessen’ (Pokorny 1959, 1134).

Šaltinis:

Blažek 2001b 49