Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žentas, skliubas, gyvata, žioti, anialas, laumės juosta, viksva, posūnis, esimas, pret, čepelinda, uoga, žuobrys, bangas, žìrnis, kesčiai, skribti, vairas, žviedras, liauti, liautis (gleivės), viedras, katilas, gangis, skriauzlas, klubas, žaras, kevernoti, vokti, žnybti, vilnis, nakvoti, laka, nudėti, id.

Antraštė:

žéntas

Straipsnelis:

Reiktų paminėti, kad s. i. jāmí-, lo. gener (bet vargiai lie. žéntas, iš tikrųjų) susiejimas su ak. ṣamādu, et. ḍamada, ar. ḍamma ir t. t. … atrodo vykęs. [Recenzuojama A. Bomhardo knyga]

Šaltinis:

Palmaitis 1986, 315

Antraštė:

žéntas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] ‘Žentas’ yra apibrėžiamas šaknies *̑enǝ-/*̑nō- ‘žinoti’ (lie. pa-ži̇̀nti, žinóti) žodžiais, vadinasi, ‘žinomas asmuo’: lie. žéntas iš *žēn-ta- (vietoj *̑n̥ǝ-tó-, plg. gr. γνωτός ‘giminaitis’, s. i. jñā-tí- ‘artimas giminaitis’). Šis apofoninis skirtumas skiria abi rytų baltų kalbas.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 230

Antraštė:

žéntas

Straipsnelis:

Žodžio pradžioje alb. dh- iš ide. ̑(h)-: alb. gegų dhândërr ‘žentas, sužadėtinis’, pl. dhandúrrë, dhandërrë, toskų dhëndër(r) ‘žentas, sužadėtinis’ < *̑en(ǝ)tēr (plg. N. Jokl, Linguistisch-Kulturhistorische Untersuchungen aus dem Bereiche des Albanischen [= LKU], Berlin-Leipzig, 1923, p. 26 ir toliau), lie. žéntas, gr. γαμβρός ‘žentas, svainis’.

Šaltinis:

Cimochowski 1950, 228

Antraštė:

žéntas

Straipsnelis:

Gr. γαμβρός m. ‘žentas’ retai ‘svainis’ [208]. Nenuostabu, kad žento pavadinimai rodo didelį įvairumą atskirose ide. kalbose. Žodžio forma čia ar ten gali būti pasikeitusi dėl gretinimų ar liaudiškų etimologijų, kurie tuo labiau apsunkina suprasti pirminę formą. Indoiranėnų kalbose: s. i. jāmātar- = av. zāmātar-, yra su antrinės kilmės priesaga, atsiradusia pagal kitus giminystės pavadinimus greta av. zāmāoya- ‘žento brolis’, s. i. jāmi ‘giminiškas’, jāra- ‘pretendentas’, kur ā, atrodo, reprezentuoja ilgą m̥, bet plg. Szemerényi, Syncope, 181. Alb. turi dhëndër, dhandër-, kuris taip pat reiškia ‘sužadėtinis’, lo. gener. Pagaliau baltų-slavų grupė: s. sl. zętĭ, lie. žentas, la. znuôts. Pastaroji forma atliepia gr. γνωτός ‘giminiškas’. Pagaliau het. kaena- (gaena-) nei forma, nei reikšmė neaiški. Baltų ir slavų formos priklauso šakniai γίγνομαι, lo. gignō. Tokį pat žodį turi albanų kalba. Taip pat lo. žodis gali būti antriniu būdu padarytas iš gignō ir t. t. Čia išsiskiria indoiranėnai ir graikai, kurie turi šaknį su -m-, kuri būdama izoliuota ir nepaveikta iš šalies, atrodo, pirminė. Bet reikia nustatyti santykį tarp graikų γαμβρός ir s. i. jāmā-tar ir t. t., kuris priklauso nuo γαμβρός santykių su γαμέω ir γάμος, kurie galėjo turėti įtakos žodžiui γαμβρός. Pagaliau atkreiptinas dėmesys į priesagą -ρός, kuri ypač produktyvi būdvardžių daryboje.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 208–209

Antraštė:

žéntas

Straipsnelis:

Br. sl. *zęть : s. sl. зѧть ‘jaunikis’, r. зять ‘dukters vyras’, ‘sesers vyras’, le. zieć ‘žentas’, č. zet’ ‘žentas’, slovk. zat’, zäc, z’ec, z’ac ‘žentas’, bulg. зем, ‘žentas’, ‘dukters vyras’, ‘sesers vyras’ ir kt. A. Walde tiesiogiai iš ide. *g̑en- ‘gimti’ ir t. t. kildina lie. žéntas, s. sl. зѧть, lo. genta ‘žentas’ [129]. Pripažįstama, kad zętь ir giminiški jam žodžiai yra kilę iš *g̑enǝ- ‘gimdyti’. Dėl to numanomą zętь reikšmę reikėtų konkretizuoti: ne apskritai ‘giminaitis’, o ‘kraujo giminaitis’, ‘vieno kraujo’, t. y. žentas ir kai kurie kiti pagal santuoką giminaičiai reiškė kraujo giminystę. Tuo paaiškinamas reikšmės nesisiejimas su vienu asmeniu, ypač senovėje [131].

Šaltinis:

Трубачев 1959b, 128–131

Antraštė:

žéntas

Reikšmė:

Schwiegersohn

Straipsnelis:

Kai kurios slavų kalbos, pvz., serbų-kroatų, skiria dvi priegaides, kurios atitinka baltų kalbų priegaides akūtą bei cirkumfleksą ir tradiciškai dažnai taip ir vadinamos. Plg. atitikmenis: […] s.-kr. zȅt, slov. zèt, lie. žéntas ‘Schwiegersohn’ […]. Dar žr. šventas, varnas, draugas, šarka, sietas

Šaltinis:

Hill 2010, 113

Antraštė:

žéntas

Straipsnelis:

Pokorny’as su ide. **ǵenH₁- ‘gimdyti (rodit)’ siejo ir lie. žéntas bei sl. *zętь, tačiau šie žodžiai greičiau jau padaryti iš ide. *ǵemH- ‘heiraten’.

Šaltinis:

Blažek 2009, 45