Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: blykšti, blykštu, nū, nuodmauda, klaimas, atlikūlis, sliaugti, smaguris, šlubas, nuo, saršlavos, nuogalda, baukti, mutė, kebenėkas, nustoti.

Antraštė:

blỹkšti, blykštù

Reikšmė:

balti

Straipsnelis:

Pragerm. BLEIK-A- ‘spingsėti, mirguliuoti, žibėti’ [germ. bleik-a-, intr. ‘blyškia šviesa žėrėti (apie mėnulį, žvaigždes)’ (iš kurios, viena vertus, susiformuoja ‘žėrėti, mirgėti, spingsėti’, kita vertus – ‘blyškus, blausus’) : s. isl. blíkja ‘blizgėti, žvilgėti, spindėti’, s. ang. blīcan ‘šviesti, žėrėti’, s. fryzų blīka ‘būti matomam’, s. v. a. blīhhan] [119] galime gretinti su panašios reikšmės bl.-sl. giminiškų žodžių šeima, pamatuota *bleig-. Žodžio gale pridurtas plėstukas (pirminis praesenso žymeklis), todėl žodžio galo garsai nėra aiškūs; lie. -šk- liudija minėtoj pozicijoj buvus palatalinį priebalsį – taigi gal rekonstruotina *bhleig̑-. Lie. blykštù, blỹkšti ‘balti’; variantas su -zg-, lie. blizgėti ‘švytėti atmušama šviesa’ (fonetinė kilmė neaiški), s. bažn. sl. blьstǫ, blьstati ‘žibėti, blizgėti, žėrėti’ ( *bhlig̑-sk-j-), plg. dar bliskati ‘t. p.’ ( *bhlīg̑-sk-). Aptariamų formų pamatu galėtų eiti *bhlei- ‘žėrėti, blizgėti’. Nė vienas Pokorno žodyne IEW, 155 pateiktas vedinys patikimai nepagrindžia pirminės (be plėstukų) minėtos šaknies: *bhleik-k- (Pokorny IEW, 157) randama vėlai ir nepatikimai paliudyta: r. bleknutь ‘(su)vysti, (su)glebti, blykšti, išblukti’, plg. Vasmer REW I, 91; *bhlei-d- (Pokorny IEW, 160 s. v. bhləid-), slypinti germ. blait-a- (adj.) ‘blyškus’ : s. ang. blāt ir s. bažn. sl. blědъ ‘blyškus, blausus’. Šaknis galbūt slypi bhel- ‘blyškiam būti’ (Pokorny 118tt.) : lie. bąlù, bálti ‘darytis baltam’, s. bažn. sl. běljǫ, běliti ‘balti, baltinti’ (galbūt faktityvas iš běbь ‘baltas’, gr. φαλóς ‘baltas’)’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 118–119