Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bręsti, gaisma, skaičius, dienulė, skardyti, grumšėti, slinkius, spauda, sodinti, rugiena, laidaras, vesti, griekas, balandis, kroika, klaupta, kukurė, snaudalius, kušlėkas, babsėti, sergėti, kadaginė, duotinas, mūsųjis, kezdulas, bobpalaikė, žagaras, lamžuoti, šindelis, ravas, krūsnis, pyti, žengti, ėrys, brandas, šarvuotas, gyvenimas, išlaivoti, kemerzis, skepeta, klumpti, ūksmė, vobyti, smaukyti.

Antraštė:

brę́sti

Straipsnelis:

(sen) brendekermnen (vns. gal.) 65,₂₁ ‘schwanger’ (iš tikro: subrendusiu kūnu) : pobrendints, pobrandisnan, lie. brę́sti, brandùs, la. briêst, bruôžs, bruôdîgs ir kt. žr. Walde Pokorny II, 205.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 190

Antraštė:

brę́sti

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne s. v. bręsti pateikti kitų kalbų atliepiniai ten netinka. Nors s. č. jabřadky (Plur.) ir reiškia ‘vynuogės kekė’, tačiau le. jabrząd jau yra ‘tuopa’; slovk. jabrátko reiškia ‘kačiukai’ (gluosnio ar blindės žiedynas), taigi slovk. žodis yra sinonimas su j-agnęd- (č. jehněda ‘t. p.’, etimologiškai ‘ėriukas’). Jeigu j-agnęd- siejasi su lo. agnus, gr. ἀμνός ‘Lamm’, tai reikia ir *j-abręd- mėginti sieti su žvėrių jauniklių pavadinimais; manau, tam reikalui tiktų gr. ὄβρια ‘laukinio žvėries jauniklis’. Jeigu taip, tada lie. bręsti neturi nieko bendra su jabrząd etc. bei gr. βρένθος ‘Stolz’, air. bruinne, toch. pratsak ‘Brust’. Mano nuomone, pirmykštė lie. bręsti reikšmė buvusi ‘reifen’, t. y. darytis baltam, balkšvam, nublukusiam (sakoma apie nokstančius rugius). Vadinasi, lie. bręsti turbūt siejasi su s. i. bradhná- ‘rotlich, fahl’, [354] sl. bronъ ‘blyškus, balsvas’, ide. *brodhnos. Lie. kalboje vykęs pertvarkymas – *bradna- > branda- (brandùs ‘kernig’) – ir todėl kalba pasidarė naująjį veiksmažodį su šaknies e (*brend-).

Šaltinis:

Machek 1961, 354–355

Antraštė:

bręsti

Straipsnelis:

Sl. leksema абрѣдь fiksuojama Naujojo ir Senojo Testamento tekstuose, kur ji atitinka originalo gr. ἀκρίς, pl. ἀκρίδες. [51 …53] Graikybei акриды rekonstruojamos dvi reikšmės: 1) skėrys, 2) jauni medžių ūgliai. [54… 52] Mums rodos, kad leksema абрѣдь pavadina augalus (jų ūglius, vaisius), plg. ir sl. lizdo *bred- / *bręd- reikšmes: ‘ūglys, vaisius, augalo spalva’ (ЭССЯ 1 49). [56] Čia skirtinas ir r. trm. бредина ‘karklas, gluosnis’ (Соболевский А. И. – Slavia 1927 reč. V seš. 3 440). Man rodos, kad dabar aiškėja, jog patikimiausia sl. *bred- / *bręd- etimologija yra ta, kuri šio lizdo žodžius siūlo gretinti su lie. brę́sti, bréndau, brandà, la. briêst ‘nokti, bręsti’, bruôds ‘pumpuras’ (Berneker SEW, 84; Brückner SEJP 13; Bezlaj, Etimološki slovar slovenskega jazyka, I 1).

Šaltinis:

Иванова 1979 (1981), 51–57

Antraštė:

brę́sti

Straipsnelis:

Pr. brendekermnen) ‘su subrendusiu vaisiumi’, t. y. ‘nėščia’. Pirmoji žodžio dalis siejama su lie. bręsti (plg. brendo), brendęs, brendùs, brį̇́sti. taip pat lyginama su brendìmas, brenduolỹs, brandà, brándė, branduolỹs, brandùs ir kt. Prie jų šliejasi la. briêst, briêda, briêdȩns; bruôdîgs, bruôds ir kt. Iš prasl. *bręd-: s. č. jabřadek, s. le. jabrząd ir kt. Schmidt Vokal. II, 1875, 81 baltų žodžius siejo su r. берёжая ‘nėščia’, ukr. бере́жа, č. březí ir kt. – iš prasl. *berdi̯a ir iš ide. *bher- ‘nešti’.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 249–250