Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pradėm, maišyti, pa-kakti, birgelis, kraušė, kreipti, akvatus, knibti, kaboru, sėsčias, botagas, sermėga, raupas, glizdens, trinyčiai, bulundis, -ė, pamesti, svelis, rausis, kernikė, privikėti, ve, amžius, rurėti, kumpti, mieras, raguitės.

Antraštė:

prãdėm

Reikšmė:

tuojau pat, tučtuojau, iš karto, greitai; tiesiai, stačiai; nuolat, ištisai, be paliovos, tolydžio, be pertrūkio, visą laiką; kartu, drauge, tuo pačiu metu; čia pat

Straipsnelis:

Prieveiksmiai į́dėm ‘tikrai; būtent, kaip tikrai, tyčia’; nuodėm (núodėm Kv, nuõdėm K, nudėm BB) ‘visai, visiškai; labai, didžiai, ypatingai; nuolat, be perstojo’, nuodėmaĩ (nūdėmai, nudėmai) ‘vis(išk)ai; labai’, nuodėmaĩs) (nudėmais) ‘vis(išk)ai; labai’, nuodėmu ‘vis(išk)ai; labai’, nuodėmui ‘labai’; perdė̃m (pérdėm) ‘kiaurai, ištisai, visiškai; be perstogės, išvien’, perdėmai ‘kiaurai; visiškai’, perdėmui ‘kiaurai, ištisai, visiškai; ištisai; be perstogės, išvien’; prãdėm ‘tuojau pat, tučtuojau, iš karto, greitai; tiesiai, stačiai; nuolat, ištisai, be paliovos, tolydžio, be pertrūkio, visą laiką; kartu, drauge, tuo pačiu metu; čia pat’, pradėmais ‘tuojau pat, iš karto, greitai’, prãdėmu ‘nuolat, tolydžio, be pertrūkio’ sietini su į-, nu-, per-, pra-dėti, tik sąsaja su vksm. dažniausiai nėra suvokiama, nors pasitaiko ir išimčių (plg. prãdėm). Istoriškai tai vediniai iš veiksmažodžio abstrakto su -mas (plg. prãdėmas : tuo pradėmu). Tokiam abstraktui semantiškai pakitus (labiau sukonkretėjus), apnykus ar ilgainiui ir visai išnykus nuo jo kadaise dėl adverbializacijos atsiskyrę senąją veiksminę reikšmę išlaikę linksniai pradėm-ais (ar pan.) atsidūrė darybos opozicijose pradė-mais : pradėti (ir pan.).

Šaltinis:

Urbutis 1999b, 219–225