Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šlieti, didis, kaustyti, bliaugzti, bliauzgia, ziurštas, kaimynauti, mes, vytinė, stagaras, pagal, glumba, galvis, žarginys, klenójimas, dumšla, padžiai, būda, mieruoti, vorupė, dievojis, šermens, lankstas, šiupelė, alkti, avava, kauroti, kraipytis, mumsiai, rubinti, paklostas, rabudžiai, kabėti, klupdyti, spausti, kreigas.

Antraštė:

šliẽti

Straipsnelis:

Gr. κλῑ́νω (iš *κλιν-ye/o-) ‘palenkti, linkti, atšlieti, paguldyti’. Praes. su *-ye/o- (κλῑ́νω) yra graikų inovacija, kuri remiasi esamuoju laiku su nosiniu garsu, kuris galėjo turėti formą *kli-n-eə₂-mi, nors pastarosios nerandame jokioje kalboje. Turima lo. clīnāre (kur ī rodo, kad kalba eina apie antrinę darybą, tarp kito ko paliudytą beveik tik dūriniuose), s. saksų hlinōn, s. v. a. hlinēn > lehnen. Kamieno su nosiniu garsu pėdsakas yra la. slienu, av. sri-nu-. Kitur praes. be nosinio: s. i. śra-yati = lie. šleju. Praes. nosinis garsas graikų veiksmažodžio asmenavime linkęs išplisti, plg. aukščiau, tačiau perfektas κέκλιται atliepia s. i. śiśriyé. Tarp vardažodinių darinių veiksmažodinis būdvardis ἄ-κλιτος atitinka s. i. śri-tá-, av. srita- ‘atšlietas’, plg. taip pat s. v. a. n. lit ‘dangtis’; su e s. isl. hlīð kaip κλειτύς. Kaip žodyje κλίνη vardažodžio sistemoje šaknis su nosiniu garsu yra išplitusi, pvz., s. v. a. hlina ‘atrama’. Žr. Pokorny 600 ir toliau.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 543–544

Antraštė:

šliẽti

Straipsnelis:

Teksto ištrauka, kurioje vartojamas s. r. v. заслянеть, įgalina gana patikimai rekonstruoti šio v. reikšmę ‘priplaukti, sustoti (prie kranto)’; bendratis būtų заслянуть (plg. Срезневский I 946). V. заслянеть nefiksuojamas kituose rašto paminkluose ir, atrodo, nežinomas r. kalbos tarmėse, todėl jei čia neiškraipytas kitas koks nors žodis s. r. заслянеть galime sieti su sl. *sloniti ‘atremti, prišlieti, ramstyti’ [42]. Iš pasiūlytų atitikmenų sl. *sloniti savo struktūra artimiausias la. slenêt ‘mušti’, slànît ‘sumesti, sudėti (sluoksniais), mušti’, semantika – s. i. cráyati ‘atšlieja, uždeda’, lie. šliẽti, gr. κλῑ́νω ‘atremiu’, lo. clīnō ‘nulenkti’, s. saks. hlinôn ‘atšlieti, remtis’ (Фасмер III 175).

Šaltinis:

Варбот 1972 (1974), 42–43

Antraštė:

šliẽti

Straipsnelis:

Prasl. kloniti, sloniti. s. sl. клонити ‘lenkti’, bulg. клоня ‘t. p.’, s.-kr. клóнити се ‘linkti’, slov. kloniti ‘t. p.’, s. r. клонити ‘lenkti’, r. клонить ‘t. p.’, č. klonîtî ‘t. p.’, le. kłonić ‘t. p.’ Ir kt. prasl. sloniti: bulg. заслоня ‘dengti’, s.-kr. заслòнити ‘uždengti, užtverti’, slov. sloneti ‘prisilenkti, pasiremti’, r. прислонить, č. slonîtî ‘dengti’, le. słonić ‘t. p.’ ir kt. Prasl. sloniti nurodomos tokios paralelės: lie. šliẽti ‘remti’, s. ang. hlinian ‘šlietis’, s. i. śráyate ‘šlieja’, gr. κλίνω ‘remiu’, lo. clināre ‘lenkti’ ir kt. Visi jie iš ide. *k̑lei-. Prasl. kloniti nurodomi tokie atitikmenys: lie. klonỹs ‘slėnis’, kloni̇̃ ‘žemuma’ [150]. Tolesnės paralelės atspindi kitą kamieno variantą: lie. atsikal̃ti ‘prisiglausti, pasiremti’, ãtkalas ‘atremtas’, s. isl. hallr ‘šlaitas’, go. halþei ‘polinkis’ ir kt. Lie. atsikal̃ti ir ãtkalas sugretinimas su s. isl. skjalgr, gr. σκολιός ir kt. leidžia rekonstruoti ide. *(s)kel-. Rekonstruojamo ide. kamieno variantus *(s)k̑el-/(s)k̑lei̯- patvirtina tokie semantiniai ekvivalentai: gr. σκελλός ‘klišas’ (< (s)k̑el), lie. šlei̇̃vas (< *(s)k̑lei̯) ir lie. klei̇̃vas (< *(s)k̑lei̯). Šie pavyzdžiai patvirtina pradinę dvigubą refleksaciją ide. *(s)k̑: (s)k arba k̑ [151].

Šaltinis:

Мартынов 1968, 150–151

Antraštė:

šliẽti

Straipsnelis:

(Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pvz.) kloniti//sloniti ‘lankas’//‘palinkimas’ (SHEV. 142), pvz., s. bžn. sl. klon̑ǫ, kloniti ‘(pa)lenkti’ [52], r. klonjú, klonít ‘t. p.’, etc. // bžn. sl. slonjǫ sę, sloniti sę ‘acclinari’, r. slonjú, slonít ‘palinkimas’, etc. Abi slavų formos, atrodo, kilusios iš tos pačios ide. šaknies klětь (*k̑lei-), kurios sateminė forma yra bl. *šlei̯ō ‘lehne an’: lie. šliejù, šliejaũ, šliẽti, la. sleju ir slìenu, slèju, slìet etc. (Trautmann 308). Norint suprasti veiksmažodžių morfologines formas, reikia pradėti nuo pagrindinės klьnǫ ir *slьnǫ (plg. la. slìenu), kuri davė pradžią kloniti, sloniti (senieji dažniniai) pagal produktyvų apofoninį pavyzdį, veikiantį tokiais atvejais kaip čьnǫ, čęti → konь ‘vienas iš dviejų galų’. Tuo būdu klьnǫ, klęti → klonъ → kloniti. Tarpinį daiktavardį liudija r. klon ‘palenkimas’, č. klon ‘linkis’, slov. klòn ‘palenkimas’ ir lie. klãnas, kurio pirminė reikšmė, atrodo, turėtų būti ‘niedrige Stelle im Acker’ kaip rodo apofoninės formos klõnis (gen. klõnio) reikšmė (plg. Trautmann 136) [60].

Šaltinis:

Gołąb 1972, 59–60

Antraštė:

šliẽti

Reikšmė:

‘statyti’

Straipsnelis:

žr. šlãjos ‘rogės’

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 309

Antraštė:

šli̇́eti

Straipsnelis:

Nors šiaip jau s. armėnų kalbos leksemos linim "tapti, darytis, būti" bei elanim "t. p." turi visuotinai pripažintas etimologijas, tik vienas kitas lingvistas tuos aiškinimus laikysiąs visiškai patenkinamais. Dažniausiai nurodomi šie vediniai: (1) binim < *k̑lei-, plg. av. sri-nu-, gr. klī́nō, lo. clīnō, s. v. a. hlinēn, s. lie. šlienù "priglaudžiu, atremiu", taip pat leksemos be nazalizacijos: s. i. śrayati, av. sray-, s. lie. šliejù, trm. šlejù "glaudžiu, remiu".² [² IEW 601–2; GEW 873–5; LaEW 234 stipriau ar menkiau abejoja; LitEW 1004 išdėsti bl. kalbų faktus, tačiau praleidžia linim. Pedersono [KŽ 36, 341] etimologijai nebuvo pritarta – ide. *gl-, alb. k’e, kle "buvo"]. Kad ir iškyla visokiausių keblumų, tačiau etimologija linim < *k̑lei- man atrodo esant teisinga. Didžiausią kliūtį tokiai etimologijai kelia semantinės priežastys, tačiau plg. šiokią tokią semantinę paralelę: s. i. śrayate "būti (kur nors padėtam, paguldytam)" bei gr. kíklimai "gulėti ant ko nors, vis gyventi ir gyventi, ar gyventi šalia".

Šaltinis:

Barton 1970, 18-19

Antraštė:

šlíeti

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: s. sl. kloniti, ru. klonit', bet sl. sloniti, ru. slonit' ‘lean’. Ide. *k̑lei-, plg. s. i. śrāyate, gr. klīnō, lo. clīnō, lie. šlíeti ‘lean’.

Šaltinis:

Andersen 2003, 54–58

Antraštė:

šliẽti

Reikšmė:

lean

Straipsnelis:

žr. klanas

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 39

Antraštė:

šliẽti

Reikšmė:

to lean

Straipsnelis:

[Aptariamos keltų ir germanų kalbų leksinės izoglosos. Unikali morfologija yra:] keltų *kloino- > s. air. cloen ‘crooked; unfair; evil’ ~ germ. *hlaina- ‘hill’ > go. hlain ‘hill’, norv. trm. hlein ‘steep slope’, kur *-no- yra iš ide. *k̑lei̯(H)- ‘to lean’, plg. s. i. śráyati, lie. šliẽti ‘t. p.’, šlainùs ‘slanting’.

Šaltinis:

Hyllested 2010, 118