Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: želmuo, maitėlis, šlaknoti, dėtas, kalpa, sėmenys, skęsti, siekti, gauti, gauja, govė.

Antraštė:

želmuõ

Straipsnelis:

Trak. -ζελμης (asmenvardžio antras komponentas) sietinas su lie. želmuõ, -eñs, la. zel̂me ‘stiprus, įkūnus stuomuo’, kurie yra vediniai atitinkamai iš lie. žélti (želiù, žė́liau), la. zel̂t ‘žaliuoti, želti’. Jie turi ide. šaknį *̑hel- ‘spindėti, žibėti, žalias’ [Fraenkel LEW 1296].

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 78

Antraštė:

želmuõ

Straipsnelis:

Gr. χλαμυρίς: πόα, ὁ κυρίως βρόμος (Hsch.) siejasi su gražiu augalų augimu, ką patvirtina kitos glosos. Su kitu vokalizmu gretinama χλεμύρα· χλοανθοῦντα (Hsch.), ir su truputį skirtingą priesagą turinčiu χλεμερόν· χλιαρόν, θερμόν (Hsch.), kurio reikšmė nelabai atitinka. Šios formos, kurių pagrindu padarytas kitas dal. χλόη (žr. jį), rodo darybą su m, kurią randame lie. želmuõ, žr. F. Bader, Suffixes grecs en-m, § 50. Tada taip pat galėtume sugretinti su χλαβός· εὐτραφής (Hsch.), kuris, atrodo, turi populiarią priesagą, išreiškinčią fizinį būvį, kuri čia nebūtų silpnoji vieta, plg. χαβός, ῥαιβός ir t. t. Žr. Chantraine, Formation 261. Šią žodžių grupę galima sugretinti su χλόη grupe, kuri reiškia augalų stiprumą ir šviežumą, plg. lie. žélti.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV, 1261