Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
grū́sti
Straipsnelis:
žr. graudus
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 42–44
Antraštė:
grùsti
Straipsnelis:
žr. graudus
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 42–44
Antraštė:
grūsti
Straipsnelis:
žr. graužas
Šaltinis:
Urbutis 1958, 217
Antraštė:
grū́sti
Reikšmė:
stampfen (Gerste zur Graupenbereitung)
Straipsnelis:
Minėtinas Adjariano Wurzelwörterbuch III 1379 aiškinimas: jis sieja kimrų gro ‘smėlis’, […], s. isl. grjot ‘akmuo, rupus smėlis, žvyras’, s. ang. greot –smėlis’, s. v. a. grioz, n. v. a. Grieß ‘rupus smėlis, žvyras’, s. isl. grautr („grubiai sumaltasis’) ‘kruopos, košė, grūstinė’, s. v. a. gruzzi, s. v. a. grot ‘rupūs miltai’, v. v. a. gruz ‘smėlis, javų grūdai’, lie. grúdžiu [t. y. grū́džiu], grúdau [t. y. grū́dau], grústi [t. y. grū́sti] ‘stampfen (Gerste zur Graupenbereitung)’, grúdas [t. y. grū́das] ‘Korn’, la. grûžu, grûdu, grûst ‘grūsti, stumti’, graûds ‘grūdas’, bažn. sl. gruda ‘žemės luistas, gurvuolis’. Glaudžiausiai susiję, akivaizdu, arm. [korkot ‘sukulti javai, specialūs kviečiai, kviečių kruopos, košė’], germ. ir bl. kalbos. Pamatinė arm. forma būtų maždaug *gᵘ̯ogᵘ̯rod-. Sunkumų kelia labioveliarinis priebalsis, rekonstruotinas arm. k, o bl. ir germ. žodžiai, pasak Walde Pokorny I, 649, rodą pamatinę formą *ghreud-. Tai ide. veiksmažodžio šaknies *gᵘ̯er- ‘ryti’, kurią arm. kalboje turi nemažai vardažodinių darinių [arm. ker, keroy ‘maistas, ėdesys, grobis, laimikis’ ir kt.] […]. Pridurtini: s. i. giráti ‘ryja’, gr. βιβρώσχω ‘ėdu, valgau’, βορά ‘ėdalas’, lo. voro, -are ‘ryju’, s. v. a. querdar ‘jaukas, prievilas’, lie. geriù, gérti ‘trinken’, s. bažn. sl. žьrǫ, žrěti ‘ryti’, grъlo ‘gerklė’. Iš alb. minėtinas zorrë ‘žarna; tiesiog ryjanti’ (Jokl, Mélanges Pedersen, 1937, 141), iš toch B. – kor ‘gerklė’ (W. Krause, KZ, LXIX, 1951, 203).
Šaltinis:
Solta 1960, 167
Antraštė:
grū́sti
Straipsnelis:
žr. grūdai
Šaltinis:
Gołąb 1982, 129
Antraštė:
grū́sti
Straipsnelis:
žr. gruodas
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 315–317
Antraštė:
grū́sti
Reikšmė:
mušimu smulkinti, trupinti
Straipsnelis:
Pragerm. GREUT-*A-Z ‘sutrinti, susmulkinti, zerreiben)’ [tik s. v. a. part. praet. excollocta : fergrozzeniu : panis cretinus : gigrozzan broth, greaut-a-z (m) „smėlis, žvyras“ W: s. ang. grēot (dulkės); s. saksų griot, s. v. a. griez (ir kt. pvz.)]. Remdamiesi tik neaiškiu dalyviu ir vediniais, rekonstruojame germ. greut-a-z ‘sutrinti, susmulkinti, zerreiben’, kurį galime lyginti su lie. grū́džiu (grū́du), grū́sti ‘mušimu smulkinti, trupinti’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 242
Antraštė:
grū́sti, grūsta
Straipsnelis:
žr. graudus
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 43
Antraštė:
grū́sti
Straipsnelis:
žr. buožė
Šaltinis:
Karaliūnas 1970d, 205
Antraštė:
grū́sti
Straipsnelis:
Esama nemažai šaknies *gher- plėtinių. Ypač daug atstovų turi ide. *ghrēu-, (*ghrēu-g̑(h?)) ‘(su)trinti, brūžinti’, kai kur dar ‘griūti, pulti’ su savo tolesniais plėtiniais ide. *ghreu-d- (: *ghrū-d-), kur ir lie. grū́sti ‘trinti, susmulkinti, krušti, malti; kimšti’, plg. grūstìs ‘silpnumas, negalavimas, skausmas’, griuvė̃siai (prk.) ‘paliegęs žmogus’,
Šaltinis:
Urbutis 1997b, 238–239

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas