Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: latakas, jaurėti, notra, karalius, šutvė, vokas, šuo, sprogti, gelti, gelia, gėlė, lapokritos mėnuo, žibinkštis, lėlė, rūpestlyvas, burinas, kalatyti, pelkė.

Antraštė:

latakas

Straipsnelis:

žr. lėkna

Šaltinis:

Merlingen 1978, 69

Antraštė:

latãkas

Straipsnelis:

Beveik visi tyrinėtojai lie. latãkas, la. lataka ‘stoglovis’ laiko slaviškais skoliniais (Brückner, Die slavischen Fremdwörter im Litauischen, 1877, 102; Skardžius 1931, 118; Фасмер ЭСРЯ II, 523; Fraenkel 342 ir kt.). Detali baltų žodžių analizė rodo ką kita. 1) Ir lit. latãkas, ir r. (dial.) лоток – daugiareikšmiai žodžiai. Sutampa tik reikšmės ‘stoglovis’, ‘vandens nuotakas’ ir lie. latãkas ‘vandens nutekamasis griovys rugių lauke’ – r. dial. лоток ‘vandens nutekamasis griovelis žiemkenčių lauke’. Kitos jų reikšmės skiriasi. Tai rodo šių žodžių giminystę su savarankišku reikšmių vystymusi, o ne skolinimąsi [101]. 2) Paplitimo arealas yra tipiškas slaviškiems baltizmams, o ne baltiškiems slavizmams. 3) Slaviško žodžio darybinis izoliuotumas: a) Priesagoje pastebima *e/*o kaita, būdinga ide. kalboms (išskyrus slavų): la. latȩka = lataka, lie. latekas = latãkas; b) Ir šaknyje, ir priesagoje *e/*o kaita: lie. lẽteka = latãkas, la. lȩtȩka = lataka ‘varveklis’, plg. lie. letẽkas su ta pačia reikšme. 4) K. Būga (RR I, 457) yra nurodęs, kad abi baltiškos abliautinės formos (lie. latãkas ir letẽkas) visai adekvačiai atsispindi suomių skoliniuose: lotakko ir lätäkkö ‘klanas, balutė’. Dėl to paneigiama lie. latãkas ir la. lataka skolinimosi iš slavų prielaida. 5) Dar K. Būga juos (su senosiomis reikšmėmis ‘srautas, srovė’, ‘klanas’) siejo su lo. latex ‘drėgmė, skystis, sultys’ (RR I, 457). Lotyniško žodžio kamienas latek- visiškai sutampa su lie. latek-as. K. Būga nurodo netgi keletą lietuvių hidronimų su kamienu Lat-: Latakà ir Latekšna [101].

Šaltinis:

Откупщиков 1984 (1986)a, 100–101

Antraštė:

latãkas

Straipsnelis:

lat-, let- ‘šlapias; bala, pelkė, etc.’ (Walde Pokorny II, 381 t., Pokorny IEW 654t.) : gr. λάταξ ‘lašas, vyno likutis’; mir. laith ‘alus, [52] skystis; pelkė’ […], korn. lad ‘liquor’, s. kimrų llat ‘t. p.’, kimrų llaid (*lati̯o) ‘dumblas’, v. air. lathach ‘t. p.’; s. isl. leþja (*laþjōn) ‘molis, purvas’; s. v. a. lathach ‘t. p.’; n. v. a. Letten; baltų upėvardžiai: lie. Lãt-upė, Latuva, la. Late (ME), lie. Letà, Latà, Letanka ir t. t. (Fraenkel LEW po lãtvis); toliau (su Būga) lie. latãkas ‘bala, stogo latakas, nutekamasis kanalas, vamzdis beržų sulai rinkti’, prk. ‘Landstreifen’ […], taip pat letẽkas ‘maža vandens srovė, latakas’, letẽkis ‘vamzdelis sulai nuleisti’, la. lataka, lataga ‘nutek. vamzdis’ (Fraenkel LEW 342t.), kai kurių autorių neteisingai laikomas skoliniu iš br. latók ‘stogo latakas, nutek. vamzdis, r. lotók ‘gelda’.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 51–52