Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pamė́dėti
Reikšmė:
imitate, ape
Straipsnelis:
S. lie. veldinį atematinį prezensą pamė́mi < *pamė́dmi ir variantą pamemi (pamė́dėti/pamedė́ti) ‘imitate, ape’ SD³ 141, 312, SD¹ 127 pamė́dau (pamė́dyti) plg. su mė́dyti ‘szczebiotać, podrzeniać (chirp; imitate)’ (LKŽ VII 989). Esama ir vardažodinių vedinių, kaip kad pamėdulė, pamėdulis ‘blackbird’, pamėdonis ‘finch’ (žr. V. Urbutis, Baltų etimologijos etiudai, Vilnius, 1981, 40–41). Jiems giminiškas la. mẽdît ‘ape, mimic; irritate, tease’ (ME II 612 ‘spotten, nachäffen, höhnen’) ir kt. vediniai. Pamė́mi siejamas su kitais ‘imitate, ape’, ‘mock’ reikšmės žodžiais: lie. mė́gdyti(s), mė́gzdyti(s), mė́gzdioti(s), pamėčioti (Būga RR I 287; Fraenkel LEW 426). E. Frenkelis ir J. Endzelynas juos kildina iš jaustuko *mē. Jei pradine forma laikysime pamė́mi, pastarosios vokalizmas skatina abejoti interjekcine šių žodžių kilme. Jie labiau sietini su šaknimi *med- ‘measure’ (IEW 705f., LIV 380, LIV 423). Plg. gr. μήδομαι ‘be minded, intend’, μέδομαι ‘provide for, be mindful of’, μέδω ‘rule over’ (Homero μέδων ‘ruler’), lo. medeor, -ērī ‘cure, remedy’, meditor, -ārī ‘think about, ponder’, s. air. midithir ‘judge’, germanų *metan ‘measure’ (go. mitan, s. isl. meta, s. ang. metan, s. v. a. mezzan). Be Hesychiaus nurodytos glosos μῆστο: βουλεύσατο, tik s. lie. pamė́mi, pamė́dėti ‘imitate’ tiesiogiai pratęsia ide. atematinį prezensą, kuris greičiausiai turėjo asmenuojamą viduriniąją rūšį. Bl. mēd- ilgumas gali būti atsiradęs iš Narteno stipriojo prezenso kamieno *mḗd-/*méd- arba dėl Winterio dėsnio. Šaknis *med- istorinėse kalbose labai daugiareikšmė (žr. Benveniste 1969, 123–132), bet greičiausiai bl. *mēd-mai reikšmė ‘measure’ buvusi pirminė, paliudyta ir germanų kalbose. Dėl semantikos raidos ‘measure’ > ‘imitate’, plg. sanskrito prati-mā- ‘imitate’ iš mā- ‘measure’.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2006, 95–97
Antraštė:
pamedė́ti
Reikšmė:
imitate, ape
Straipsnelis:
žr. pamėdėti
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2006, 95–97

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas