Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: barzdotas, dribtelėti, bruzgai, ištrankyti, gudbarzdžiai, dubė, blechiorius, gablys, kas norints, piepala, lakšalai, kietsprandis, veblėti, dralyti, stengrus, lėkaausis, amelis, dvėkuoti, kurtinas, liebas, drėžti, dręžti, kremzdėti, muturzė, vilgšnas, strėla, valyti, drimbšas, tẽlias, dalykas, seniai, kurmys, papautė, greitas, mažu, eidy, guriuoti.

Antraštė:

barzdótas

Reikšmė:

su barzda

Straipsnelis:

Lie. barzdótas kitose ide. k. atliepia s. sl. bordatъ ‘t. p.’, le. brodaty, slov. bradàt, r. бородатый; lo. barbātus ‘t. p.’

Šaltinis:

SłPr I, 319

Antraštė:

barzdótas

Straipsnelis:

Pranas Skardžius (1998a: 174–175) yra pabrėžęs, kad vediniai su priesagomis -(i)uotas, (-a); -(i)otas, (-a) ir -ėtas, (-a) žymi ne tik išorines, paviršines, bet ir vidines ypatybes. Lie. barzdótas (-a) atitinka s. sl. bradatъ (s.-kr. bràdat, le. brodaty, ru. borodatyj), lo. barbātus (Brugmann 1906, 405; Trautmann 1923, 27; ĖSRJa I 196, Porzig 1954, 134; Vaillant 1974, 464; Kiparsky 1975, 192; Pohl 1978, 11), turinčius tą pačią išorinės ypatybės reikšmę. Tačiau tokios pat darybos, bet jau vidinę ypatybę žymintis vedinys lie. dievótas ‘pamaldus; geras’ irgi yra senas. Jis giminiškas pr. deiwuts ‘palaimingas, išganytas’ I 1115; III 6111, la. dievuots³ ‘geras, puikus, tinkamas’ (ME I 487; PJa A–D, 323–326 ir lit.; PKEŽ I 193), o darybos požiūriu iš dalies siejasi su sl. *bogatъ ir lo. fortūnātus ‘turtingas’ (plg. Schulze 1966, 469; ĖSRJa I 182; Frenkelis 1969: 95 ir lit.).

Šaltinis:

Ambrazas 2005, 6–7