Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: berti, draskyti, rinšvynis, gostelka, gožinti, aplamas, pasisamdyti, skelėti, žagarai, smakronė, šišia, graukšlas, plėkštoti, kiaulė, buta, šaukola, raupyti, linginti, skabus, smalkis, stumplis, kempti, slėdės, paklėtė.

Antraštė:

ber̃ti

Reikšmė:

streuen

Straipsnelis:

V. Macheko aiškinimas (Machek V. Wortschatz des Litauisches. – ZfslPh 28, 1959, 159–164; 345–356), kad lie. ber̃ti < gr. σπείρω (p / b kaita ir s-mobilusis), rodos esąs gana pritemptas.

Šaltinis:

Топоров 1963d, 253

Antraštė:

ber̃ti

Reikšmė:

streuen

Straipsnelis:

Ir Meillet, ir Hermanno etimologizavimai, kuriuos mini E. Fraenkelis savo žodyne, yra klaidingi (ber̃ti < bher- ‘tragen’). Lie. ber̃ti giminiškas su gr. σπείρω ‘streuen’ (*sper-jō,plg. ber-iù). Kaita b / sp priklauso tiems atvejams, kuriuos aptaria Siebs KZ 347. 277. Čia kalbama apie žinomą „s mobile“; po jo b virsta p.

Šaltinis:

Machek 1961, 350

Antraštė:

ber̃ti

Straipsnelis:

Pragerm. BER-A- ‘nešti, nešioti, tragen’ (germ. ber-a-, tr. ‘nešti, nešioti, atgabenti [bei ‘kęsti, pakęsti’, ‘pagimdyti’, ‘pakelti (aukštyn)’]’: go. baíran ‘nešti, kentėti, pakęsti’, s. š. vak. bera ‘(at)nešti, pakelti (aukšytn)’, s. ang. beran ‘t. p.’, s. v. a. beran ‘pagimdyti, paimti, ištraukti’, v. v. a. bern, n. v. a. gebären) [104 … 105] patikimai galime sieti su bendraindoeuropietiška veiksmažodžio šaknimi bher- ‘nešti, nešioti, atgabenti’, plg. lo. ferō ‘nešti’, s. air. berid ‘neša’, lie. (H) beriù, ber̃ti ‘pilti smulkius, bėrius daiktus’ (kažin ar galime šį bl. žodį čia skirti dėl jo reikšmės) [H = žodžių reikšmės gali būti laikomos susijusiomis, tačiau šis ryšys tėra hipotetinis, nes reikšmė yra tokia bendra, kad jos pamato patikimai nurodyti negalime arba kad tarp darybos pamato ir vedinio neįmanoma atskleisti jokių akivaizdžių ar paralelėmis pagrįstų reikšmės saitų; pvz. lie. nèšti, s. baž. sl. nesti ‘tragen’ : ide. (e)nek’- ‘pasiekti’. [Tokią raidę „H“ E. Seeboldas savo žodyne prirašo prie lie. ber̃ti, kurios reikšmė paaiškinta skyrelyje „Etymologie“ – Alvydas Germanas], s. baž. sl. (W) berǫ, bьrati ‘rinkti, skaityti’, gr. φέρω ‘nešu’, s. i. bibharti ‘neša, remia’, toch. AB pār- ‘nešti, atnešti, holen’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 104–106

Antraštė:

ber̃ti

Straipsnelis:

žr. burlas

Šaltinis:

Schall 1963, 139–141

Antraštė:

ber̃ti

Straipsnelis:

[rec. kn.: René Lanszweert, Die Rekonstruktion des baltischen Grundwortschatzes… 1984] Dėl la. bȩ̄̀rns nėra visai tikslu sakyti, kad baltų kalbose šalia neberandama veiksmažodinės šaknies bher- (18 p.), nes juk yra lie. ber̃ti, la. bẽrt (kitas dalykas, kad čia reikšmė kiek pakitusi); be to, derėjo nurodyti B. Bertulio straipsnį „Liet. bérnas : latv. bȩ̄̀rns un tā atvasinājumu semantika“ (Balt, I priedas).

Šaltinis:

Urbutis 1986a, 71

Antraštė:

ber̃ti

Straipsnelis:

žr. baras

Šaltinis:

Machek 1961, 349

Antraštė:

ber̃ti

Straipsnelis:

žr. bernas

Šaltinis:

Mikulėnienė 2005, 128

Antraštė:

ber̃ti

Straipsnelis:

žr. bernas

Šaltinis:

Bērtulis 1972, 19

Antraštė:

bérti

Reikšmė:

streuen

Straipsnelis:

žr. birti

Šaltinis:

Stüber, Zehnder, Remmer 2009, 381