Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dėvėti, dėvi, aviždirsė, žeburklas, kliaugėti, maudėtis, aušringa, tirkšlys, jaustėti, gruženti, lūpotas, ževelis, pridyvelioti, sėtinys, geležis, žviedas, kuršas, pasturgalis, karšti, gyvybė, spirginas, imbieras, skursti, gamuoti, blukas, tuinos, dienos, ketera, gultas, midus, bukis, lynas, artas.

Antraštė:

dėvė́ti, dė̃vi

Reikšmė:

nešioti drabužį

Straipsnelis:

Schmalstiegas bando iš *y- paaiškinti daugumą formų, nenaudodamas laringalų (kitaip nei hetitų formos). Tai gana dirbtina. Iš dalies sunku paaiškinti gana senų paralelinių kamienus sudarančių *-k- ir *-w- elementų buvimą (žr. Schmalstieg 1980, 159–160). Elementas *-w-, panašus į *-y-, kaip „hiato užpildytojas“ morfemų plyšyje, atsispindi lie. dė̃vi, dėvė́ti ‘nešioti drabužį’, s. sl. О-ДѢВАТИ. Šių kamienų semantika (t. p. plg. s. sl. О-ДЕЖДѪ) yra indoeuropietiška, kaip rodo het. tiya ‘užsivilk’ ir ankstesni *dheH- vartojimo atvejai, atsispindintys lietuvių kalboje). Tokios formos, kaip s. sl. О-ДЕЖДѪ, rodo kad, jų reikšmė ir slavų kalbose susijusi su šaknimi *dě- ne tiktai su galūniniu -v- variantu. Kartu ryt. bl. *dev- galėjo būti vartojamas ir kitomis reikšmėmis, plg. la. dẽvêt ‘vadinti’ [156], taip pat nùodevêt ‘vadinti’. Baltų ir slavų formose lie. dėvė́ti, s. sl. О-ДѢВАТИ Van Wijkas, o vėliau ir Stangas bei Kuryłowiczius, įžiūrėjo perfekto *dhew- pėdsakus. Jį siejo su s. i. dadháu (apie šią hipotezę žr. Van Wijk 1933; Stang 1942, 153; 1966, 321; Kuryłowicz 1965, 56; 1975, 451). Šios hipotezės teisinga yra prielaida dėl baltų ir slavų *dēv- priskyrimo tokioms antrosios serijos formoms, kur *-u- buvo priesaga (žr. Bammesberger 1974).

Šaltinis:

Иванов 1981, 156–157