Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kromas, obulas, kurnys, gončas, giedra, kumelė, kumelys, kumeliukas, vidurỹs, svirsnis, paniedėtas, trimterėti, vangùs, gailis, nemunė, grabsterėti, barnis, putytis, dignitorstva, driskūnas, karvas, bliūva, anielas, grambuolė, gnybti, švaipytis, kleivoti, arelis, kaštonas, avižuolė, juodulis, pastolas, bebekis, cirpikas, kaukolė, vizgėti, kvėsčioti, klapuoti, rūkyti, medėjas, surbulioti, per, šulė, šėrikas, birnus, šlapdrimba, grabstelėti, jantis, skyda, kirkužys, gungla, ruinis, žuksparnis, ynis, akvatnus, mečerka, kermentis, deivė, drąsus, putrinti, nertėti, plukė, gamas, dūkti, kryksmas, šitoks, šiuršas, supa, abudu, lukšas, čemoras.

Antraštė:

krõmas

Reikšmė:

parduotuvė; prekė; dėžė su prekėm, nešiojama ant nugaros; nugara; kuprotas žmogus; kraitis

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariamas polonizmų vaidmuo lietuvių kalboje, lietuviškų ir skolintų žodžių semantinė sąveika [96].] Lietuvių tarmėse įdomus likimas le. kram ‘krautuvėlė, palapinė, kioskas’ (nuo XIII a. iš v. v. a. krâm ‘t. p.’) [98], s. le. krom; nuo XVI a. lenkiškas žodis įgyja reikšmę ‘prekė pardavimui’. Lietuvių tarmėse krõmas 1. ‘parduotuvė’; 2. ‘prekė’; 3. ‘dėžė su prekėm, nešiojama ant nugaros’; 4. ‘nugara’; 5. ‘kuprotas žmogus’; 6. ‘kraitis’ (LKŽ). [...] Atgalinės darybos būdu iš krõmininkas – kromélnikas lie. krõmas įgyja reikšmę ‘krepšys (klajojančio pirklio)’, vėliau, suartėjęs su lie. kuprà, dar ir ‘kupros’ reikšmę. Krõmas dar pasiėmė lie. kraĩtė ir kraĩtis reikšmes. Žr. kromelninkas

Šaltinis:

Адомавичюте 1979, 98–99