Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žvirbti.

Antraštė:

žvirbti

Reikšmė:

verkti

Straipsnelis:

Su lūpiniu determinatyvu b čia [prie žvyras, žvirgždas] priklauso žvirbti (-ia, ė) / žver̃bti (-ia, -ė) ‘verkti’ (Leipalingis), žverbėti ‘apraibti, žiežirbomis aptekti’ (J. rankr., Salantai), (dzūkų) žverblėti […] ‘tviskėti, žibėti, spindėti’, žver̃blėti (-ėja, -ėjo) ‘(žiemą) giedrytis, šalti’ (Švenčionėliai), žverblentis ‘žioruoti’ (Kamajai), žverblùs ‘pagelus, štavrus, škvipus…’, žvarbus ‘t. p.; žiudrus, šiurkštus, dygus; šaižus, raižus, aštrus (apie balsą)’, žvarbti ‘stirti, stipti, šiurpti (nuo šalčio), šalti’. […] Bendrąjį semiotikos vaizdą […] papildo žverblas […] ‘kas eina galvą iškėlęs, smagus, gyvas…’ […]. Gal čia prišlietinas ir prižvir̃binti ‘primušti’ (Rokiškis).

Šaltinis:

Urbutis 1983, 163