Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dėlė, kaukšinti, spanguolė, bilžinas, dūduloti, liūgsoti, ūtaryti, blušti, nendrė, vajonė, pirkė, juodgarnis, jeinė, palankynos, vedė, stimburys, svarpstas, kartekis, nūn, kapterti, glasnus, skujus, kartas, raugti, Kaunas, blusa, adyna.

Antraštė:

dėlė̃

Straipsnelis:

Kaip ir kiti vedybinės giminystės terminijos elementai (plg. anýta, ava, duktė̃), latvių kalboje sūnùs tipo žodis yra visiškai išnykęs ir šia reikšme čia randame dȩ̂ls, kuris lyginamas su la. dêle ‘dėlė’, dĩle ‘žindomas veršiukas; kumeliukas; paršiukas’, lie. dėlė̃, pirmadėlė̃, skr. dharuḥ ‘kuris čiulpia; čiulpikas’, lo. felō, fīlius ir t. t. (ME I, 463; Fraenkel LEW, 87).

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 163

Antraštė:

dėlė̃

Straipsnelis:

*dʰéh₁i̯-l-i̯h₂ > *dʰéh₁lih₂ → bl.-sl. *dēlijā > lie. dėlė̃, prie jo vlt. gen. *dʰh₁i̯-l-i̯éh₂-s > *dʰ₁li̯éh₂s → *dʰə₁li̯áh₂-s lytyje alb. dele (e umlautas iš /a/ < *ə₁ arba /o/ < *eh₁ ‘avis’ […] ).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 52

Antraštė:

dėlė̃

Reikšmė:

krauju mintanti gėlųjų vandenų kirmėlė, siurbėlė; žmogaus vidurių kirmėlė; sraigė; kraujo čiurkšlė…

Straipsnelis:

Ide. prokalbėje būta dviejų šakninių morfemų *dheh₁- ir *dhei̯h₁-. La. dîlît ‘žindyti; čiulpti, žįsti’ ir dīle ‘žindantis veršys’ rodo, kad formantas -i̯- gana anksti buvo inkorporuotas į šaknį – taip galėjo atsirasti baltų *dḗi̯- greta *dḗ-, kurį matome la. dêle ‘siurbėlė’. Plg. lie. dėlė̃ ‘krauju mintanti gėlųjų vandenų kirmėlė, siurbėlė; žmogaus vidurių kirmėlė; sraigė; kraujo čiurkšlė…’ (LKŽ II 392), kuris išlaikęs pirminę ide. struktūrą *dhē-l-. Bet dielė̃ ‘t. p.’ jau turi antriniu būdu atsiradusį šaknies morfemos variantą baltų *dhḗ-l-. Greta jų nurodomi la. dêls ‘sūnus’ ir lie. pirm-dėlė̃ ‘pirmą veršį atsivedusi karvė; (juokais) pirmą vaiką gimdanti moteris’. Dar žr. pirmdėlė̃.

Šaltinis:

Karaliūnas 2006, 112–113