Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
nõvė
Reikšmė:
priespauda, engimas, kankinimas (mirtinai), mirtis
Straipsnelis:
žr. naiva
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1990, 80–81
Antraštė:
nõvė
Reikšmė:
engimas, kančia, mirtis
Straipsnelis:
Toch. A nut-, B nut-, naut- ‘žūti, (caus.) griauti’ su formomis: A part. praet. nutǫ, (caus.) praes. act. nutäṣ, inf. nutässi, B opt. act. nautoy-ñ, praet. act. natā-ne, part. praet. naunautau, (caus.) inf. nautästsi ir nautässi; B adj. der. nauttse ‘griaunantis’, nuttse ‘sugriautas’, priv. anautatte. Kaip teisingai pastebėjo Lane, Language 1938, XIV, 27, šio veiksmažodžio negalima atskirti nuo lie. nõvė ‘engimas, kančia, mirtis’, nõvyti ‘engti, kankinti, griauti’, la. nâve ‘miręs, mirtis’, nâvêt ‘užmušti, nužudyti, griauti’, sangr. nâvîties ‘vargintis’, s. r. navь ‘mirtis, miręs, lavonas’, č. unaviti ‘pavargti’, go. naus ‘lavonas’ etc., žr. taip pat toch. A nwām ‘sergantis’. Reikia kildinti iš ide. *nau-, *nə₁u-, *nū-. Toch. veiksmažodis buvo padarytas iš nominalinės formos, kurią apibūdina, be abejo, dantinis priebalsis senojo *-to-. Vadinasi, B naut- reprezentuoja ide. *nāut- arba *nə₁ut-, tuo tarpu kai AB nut- kilo iš ide. *nūt-.
Šaltinis:
Windekens 1976, 322
Antraštė:
nõvė
Straipsnelis:
N. V. Toporovas bando lie. nõvė, nõvyti, la. nâve, nâvêt (ir sl. navь) susieti su tos pat šaknies žodžiais (lie. nókti, la. nākt ir kt.), turinčiais kitą išplėstuką (žr. В. Н. Топоров, Иде. корень *ə₁en- / *ə₂n- в блт. и сл., Lingua Posnaniensis VIII, 1960, 194–211).
Šaltinis:
Топоров 1963d, 255
Antraštė:
nõvė
Straipsnelis:
Ide. morfema *ə₂en- / *ə₂n- su įvairiais šaknies plėstukais turi daug artimų arba sutampančių reikšmių. Tokių reikšmių ratas būdingas ir šakniai *nāu̯- : *nəu̯- : *nū-, visų pirma reiškiančiai ‘kankinamą merdėjimą, mirtį, žūtį’ [208], ir priešingai šakniai *mr-, reiškiančiai staigią mirtį [204]. Įdomu, kad šios šaknies tokia reikšmė geriausiai atsispindi tose kalbose, kur šaknys *nek̑-, *nāk- nesuspėjo specializuotis reikšti mirties idėją. Taip yra baltų, slavų ir germanų kalbose, kuriose šaknis *ə₂enk- / *ə₂nek- neįgijo mirties sąvokos reikšmės, o šią idėją ėmė reikšti šaknies *nāu̯- žodžiai. Italų, keltų, hetitų kalbose yra atvirkščiai. Dėl to galima skirti dvi izoglosas, gana tiksliai dalinančias ide. dialektus [208]. Baltų ir slavų kalbose *nāu̯- reikšmė patvirtina priešybės buvimą tarp *nek̑- ir mr̥- reikšmių. Ryšium su tuo nurodytini lie. nõvė, novis, -ies ‘kančia’, nõvyti ‘kankinti, varginti’ ir tam tikruose kontekstuose ‘marinti’ : išnõvyti, apimantis visas reikšmes nuo ‘iškankinti’ iki ‘sunaikinti, išžudyti’; la. nâvîtiês ‘plušti, stengtis, kankintis, plūktis, pasistengti’ šalia nâve ‘mirtis’, nâvêt ‘marinti, žudyti’. Slavų faktai greta navь ‘numirėlis’ ir s. sl. bei č. naviti ‘pavargti, būti kamuojamam’, sl. nyti ‘silpti, tapti glebiam, nuvargti’; ‘sirgti, maldauti’; ‘vargintis, ilgėtis gailėtis’ ir t. t., taip pat ir baltų duomenys daro tikėtiną prielaidą, kad kažkada nāv- reiškė lėtą mirtį nuo senatvės, išsekimo, nuilsimo, kančios ir pan. skirtingą nuo *sъ-mьrtь, kuri buvo staigi ir nesusijusi su kančiomis.
Šaltinis:
Топоров 1960, 208–209
Antraštė:
nõvė
Straipsnelis:
žr. naiva
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1990, 80–81
Antraštė:
nõvė
Straipsnelis:
nāu- ‘glebus, silpti; nusikankinti; mirti’ (Walde-Pokorny II, 316, Pokorny IEW 756): s. air. nüne (senesnė naunde), kimrų newyn [77], bret. nacun ‘alkis’, v. kimrų neued ‘ilgesys, vargas’; go. nauþs (< nəu-ti-) ‘vargas, būtinybė’, s. saksų nōd, s. v. a. nōt ‘priespauda, vargas’ ir t. t.; pr. acc. nautin ‘vargas’, lie. nõvė ‘priespauda, (mirties) kančios, mirtis’, nõvyti ‘engti, naikinti, (iki mirties) kamuoti’, la. nâvîtiês ‘stengtis; žudytis’; č. unaviti ‘nuvarginti’ (caus.), únava ‘kankynė, varginimas’, r. dial. onáva ‘nuovargis’; s. sl. unyti, s. r. nyti, unyvati ‘būti silpnam, nusilpti’, r. nyt’ ‘mausti; liūdėti, skųstis’, unyvát’ ‘nuliūsti, nusiminti’, ukr. nýty ‘jausti buką skausmą, pasiduoti liūdesiui’, č. nýti ‘kankintis, mirti’ (ir t. t., žr. Vasmer REW). Slavų kamienas s. sl. nužda ‘vargas’, nuditi ‘versti’, le. nuda ‘nuobodulys’, r. nudít’ ‘versti’ ir t. t. [žr. Vasmer REW po nudá] daro tolimesnių giminaičių įspūdį, taip pat ir skolinių įspūdį [taip pat dėl -d-]. – Reikšmės raida į ‘mirtis, miręs’ (Walde-Pokorny, Pokorny IEW po A. ‘mirtis, lavonas’) dar ypač – go. naus ‘lavonas’ (ga-nawistrōn ‘palaidoti’), s. isl. nár, ags. né(o) ‘t. p.’; la. nâve ‘mirtis’ (formaliai net = lie. nõvė, žr. anksčiau), nâvêt ‘žudyti’ ir t. t. (Fraenkel LEW po nõvė), pr. nowis ‘kūnas, torsas’ (?); s. r. (dial.) navъ ‘lavonas’, s. č. nav ‘pragaras’, unaviti ‘žudyti’ (plg. n. č. unaviti ‘nuvarginti’!) ir t. t. (Vasmer REW ); toch. A nut, B naut ‘žūti’.
Šaltinis:
Merlingen 1978, 77–78
Antraštė:
nõvė
Reikšmė:
mirtis, kankinimas
Straipsnelis:
Ypač svarbus terminas ankstyvajam baltų-slavų-germanų laidojimo ritualui suprasti yra; la. nāve ‘mirtis’, lie. novė, novies kauls, nõvyti ‘kankinti; užmušti’, pr. nowis ‘Pumpf’ (= mirusiojo kūnas, lavonas?), s. r. навь, go. naus, s. isl. nár ‘mirusiojo kūnas, numirėlis’. Žodis būdingas tik minėtam arealui ir rodo su mirtimi susijusių ritualų bendrumą. Kartu, turėdami omenyje žinomus duomenis apie valties ir laivo reikšmę šių tautų laidojimo papročiuose, labai patikimas tampa su beveik taip pat skambėjusiu ide. ‘laivo’ pavadinimu (ide. *nāu- ‘laivas, valtis’).
Šaltinis:
Иванов 1985 (1987), 8–9
Antraštė:
nõvė
Straipsnelis:
[Kad sl. kalbose prieš prieb. n(m)- galėdavęs atsirasti ypatingas protetinis g-, tai žodžiams prasidedantiems *gn- galima siūlyti naujū etimologijų:] Pirmykšte prasl. prolyte besiremiančias (ЭССЯ 6, 180) r. dial. гноди́ть ‘kankinti, engti’, le. gnębić, bulg. гня́бя ‘minkyti, gniužinti; mušti, pliekti’, slov. gnjáviti ‘minkyti; žiauriai su kuo nors elgtis’, č. hňavit’ ‘engti, varžyti, slopinti’ siejame su lie. nõvė ‘kančia, kankinimas, mirtis’, nõvyti ‘užkankinti iki mirties’, la. nâve ‘mirtis’, nâvêt, nâvît ‘nužudyti, sunaikinti’, plg. čia dar s. r. навь ‘lavonas, velionis’, s. č. náv ‘mirusiųjų šalis’, su naujadarais náva ‘kapas, mirusiųjų pasaulis, pragaras’.
Šaltinis:
Шустер-Шевц 1988–1990 (1992), 92
Antraštė:
nõvė
Reikšmė:
engimas, mirtis
Straipsnelis:
La. nâve ‘mirtis’, plg. lie. dial. nõvė ‘engimas, mirtis’, nõvyti ‘varginti, kamuoti’. Šis žodis yra susijęs su slavų ir germanų žodžiais: sl. (bažn.) naviti ‘varginti, kamuoti’ (plg. taip pat le. nudzić), s. r. navь ‘velionis, mirusysis’, ir go. naus, pl. naweis ‘numiręs, mirusysis’, s. isl. nár ‘t. p.’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 217
Antraštė:
nõvė
Straipsnelis:
Toch. A nwām ‘sergantis’ su acc. sg. m. nwāmänt. Šį būdvardį galima skaidyti į nwā-m(änt)- (nom. sg. gale balsis + nt A dialekte turėjo nukristi), o (A) priesaga -mänt- apibūdina būdvardžius, reiškiančius ‘aprūpintas kuo…’ (plg. Van Windekens, Morphologie, 1944, 88 t.). Vadinasi, senajam nwā-m(änt)- reikia priskirti reikšmę ‘±turintis ligą’. Taigi, jis kilo iš *nwā- ‘liga’, kuris turi vardažodinį -a- kamieną, ir yra susijęs su ide. *nau-, *nə₁u-, *nu-. Jį turime lie. nõvė ‘engimas, kančia, mirtis’, la. nâve ‘mirtis, miręs’, sangr. nâvîtiês ‘vargintis’, s. r. navь ‘mirtis, miręs, lavonas’, r. dial. onáva, č. únava ‘pavargęs’ ir taip pat toch. A nut-, B nut-, naut- ‘žūti; griauti’. Vadinasi, toch. A nwā- reikia kildinti iš *nu̯ā- < *nū-ā-. Reikšmė ‘liga’ remiasi sąvoka ‘pavargęs’ arba ‘engimas’. Ryšį su ide. *nau- jau buvo iškėlęs Duchesne–Guillemin, BSL 1941, XLI 2, 151 ir Van Windekens Lexique, 1941, 76.
Šaltinis:
Windekens 1976, 322
Antraštė:
nõvė
Reikšmė:
Tod(esqual), Bedrückung
Straipsnelis:
žr. novis
Šaltinis:
Casaretto 2004, 186

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas