Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tūlas, dešinė, stokoti, klupus, griebti, deriūga, deriūgas, dygėti, pereiva, dribšas, košys, gubas, urzdėti, sapyras, griovinis, talpa, status, apiera, badilis, šnypšti, brekė, kūryti, kaužoti, prietelius, grundalas, guodas, vadaksnis, klapyti, numaudyti, kirkauti, kaip, kelinios, tarkinys.

Antraštė:

tū́las

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje]. „Taukai“ vadinami žodžiu *tau-ka-: lie. taukai̇̃ pl., la. tàuki ‘riebalai, taukai’, pr. taukis ‘taukai’ = s. sl. tukъ, kurie sudaro taip vadinamo, vocabulaire du Nord-Ouest [=Šiaurės Vakarų žodyno] elementą, plg. vienintelį siejimą su lo. tucca ‘riebaluose konservuota jautiena arba kiauliena’. Šaknį *teu-/tu- randame: r. (bažn.) tyju, tyti, le. tyję, tyć ‘tukti, taisytis’, iš kur s. sl. tylъ, le. tyl = lie. tū́las, pr. tūlan ‘daugybė’. Plg. lie. tvi̇́nkti ‘pakilti (apie vandenį)’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 228

Antraštė:

tū́las

Straipsnelis:

Gr. τύλη, ῦ f. ‘kupra, nuospauda, priegalvis’ […]. Įvairių skirtingų techninių terminų šeima visiškai susisiejanti su idėja ‘išpūsti, kietinti’ ir su besikeičiančiomis specializacijomis kaip ‘vinis’ ir t. t. Pirminė reikšmė, būdama gana neapibrėžta, buvo gretinama su skirtingais žodžiais, pvz., baltų ir slavų kalbose su ū, s. prūs. tūlan ‘daug’, lie. tū́las ‘pakankamai gausus’, s. sl. tylŭ ‘pakaušis’; germ. k., s. isl. þollr ‘medis, spyglys’, s. ang. þoll, vok. Dolle ir t. t., visos šios formos galbūt besiremia *tul-no-. Vakarų kalbose galima [1143] galvoti keltų kalbose apie kimrų twl ‘apvalus kauburys’; nieko nepadarysi apie lo. tullius, plg. Ernout-Meillet s. u. Dar žr. Pokorny 1081. Ar žodžiai su *tu-l-, kuriuos nurodėme, nepateikia patikimos etimologijos. Atvirkščiai, atrodo, su skirtinga sufiksacija galima nustatyti ryšį su τύμβος, τύφη ir t. t. – šaknies forma lieka prastai apibrėžta. Ταΰς neleidžia lengvai sugretinti.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1143–1144

Antraštė:

tū́las

Reikšmė:

so mancher

Straipsnelis:

Pr. tūlan 37, ₂₇‘daug’ arba toūlan (gulsennin ‘viel Schmerzen’; adj. sg. acc.) [ir kt.]: lie. tū́las, gr. τῡ́λη ‘Wulst’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 709 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 329

Antraštė:

tū́las

Reikšmė:

kai kuris

Straipsnelis:

Bl. kalbose esama nemažai priesagos

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 103

Antraštė:

tū́las

Straipsnelis:

Lie. tū́-las (-a) – sinchroniniu požiūriu jau darybiškai nebeskaidomas vedinys. Dabartinėje kalboje savo vartosena iš dalies primena įvardį, bet XVI–XVII a. raštuose jis vartotas reikšme ‘daugus, įvairus’ (Rosinas 2001, 11 tt.). Plg. pr. tūlan ‘daug’ (viel) III 55 ₈–₉, tulninai ‘daugini, gausini’ (mehrest) III 13116–17. Jie išriedėję iš ide. veiksmažodžio *teu̯-/tu̯-/tū- ‘pūstis; daugėti, turėti galios’ (plg. Pokorny IEW 1080tt.). Tačiau sena šios šaknies semantinė diferenciacija lemia skirtingų reikšmių atsiradimą kitose giminiškose kalbose. Pvz., sl. *tylъ ‘pasturgalis, užpakalis’, s. i. tūlam ‘šluotelė, augalo žiedynas; pluoštas; medvilnė; vėduoklė’, gr. τύλος ‘pūslė, gumbas, kupra’, lo. tullius ‘srautas’, alb. tul ‘mėsos gabalėlis be kaulo; duonos minkštimas’ ir kt. (plg. Vasmer ĖSRJ IV 131; Fraenkel LEW 1137 ir lit.).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 15—16

Antraštė:

tū́las

Straipsnelis:

žr. aštras

Šaltinis:

Ambrazas 2005, 5–6

Antraštė:

tūlas

Reikšmė:

daudzi, ne viens vien

Straipsnelis:

Balodis, aptardamas finougrų kilmės pavardes Latvijoje, mini pavardę la. Tula, Tule, plg. es. pavardes Tuul, Tuuli, Tuule, es. tuul ‘vējš’, tačiau pastarosios formos yra su ilguoju -ū-. Dar plg. es. tul ‘uguns’, tačiau atitinkamos pavardes Estijoje aptikti nepavyko. Tačiau yra paralelių kitose kalbose, pvz.: lie. pavardės Tulys, Tulas, Tulė, Tulis, kurių kilmė taip pat nėra iki galo aiški, – galimas dalykas, kad jos kildintinos iš lie. tūlas ‘daudzi, ne viens vien’, tūlė ‘bars, pulks’ (LPŽ II, 1079); br. Тулей, ukr. Тулей, le. Tułaj, vok. Thule, Thull etc.

Šaltinis:

Balodis 2005, 46–47

Antraštė:

tū́las

Reikšmė:

so mancher

Straipsnelis:

[Aptariami baltų kalbų moterų asmenvardžiai.] Prūsų avd. elementas -tulne, plg. pr. avd. Cotulne, Tulnegecz, taip pat trumpinį Tulne, yra susijęs su pr. vksmž. tūlninai ʻdu mehrstʼ, kuriame yra bdv. *tūlnas ʻvielʼ. Šalia jų yra alternatyvus šaknies darinys pr. tūlan ʻvielʼ, lie. tū́las ʻso mancherʼ.

Šaltinis:

Stüber, Zehnder, Remmer 2009, 378

Antraštė:

(tūlas)

Straipsnelis:

žr. tūli

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 191