Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nesivaimėti, švilys, brauktas, niekada, dovyti, drabantas, spragilas, aulinas, žverb lus.

Antraštė:

nesivaimė́ti

Straipsnelis:

B. Jegersas paneigia E. Frenkelio aiškinimą (lie. nesivaimė́ti < *nesilaimė́ti), ir, mano nuomone, gana patikimai įrodo, kad lie. nesivaimė́ti (< *vaidmėtis, plg. vaidmuõ), plg. vaimė̃tis [žr.: B. Jēgers. Baltische Etymologien. – ZfslPh 27, 1958, 89–103].

Šaltinis:

Топоров 1963d, 258

Antraštė:

nesivaimė́ti

Straipsnelis:

Pirmasis į šį lie. veiksmažodį dėmesį atkreipia E. Frenkelis (ZfslPh 6, 110 t.). Jis aiškina V. Krėvės raštuose aptiktą lie. nesivaimė́ti taip: ‘nicht gut gehen, nicht klar bei Verstand sein’. Lie. nesivaimėlis ‘Sinnloser, Verrückter’ (taip pat iš V. Krėvės raštų) E. Frenkelis kildina iš *nesilaimėlis ‘einer dem nichts glückt, unglücklicher Mensch’, o lie. nesivaimė́ti < *nesilaimėti ‘nicht glücken’. E. Frenkelio pateiktus pavyzdžius vėliau randame N.–S.–B. s. v. nesiváimėlis. Dabartinis LKŽ (1954) teikia pagrindinę formą vaimė́tis ‘sich zeigen, erscheinen (rodytis, vaidentis)’, pasivaimėjo jam kažkas ‘es zeigte sich ihm etwas’. Matome, kad E. Frenkelio samprotavimus turime atmesti. Lie. nesivaimė́ti, kaip rodo reikšmė, siejasi su lie. vaidéntis ‘spuken, unklar erscheinen’, vaiḋ̀nti ‘darstellen’, vaidas ‘Erscheinung’, išvýsti ‘erblicken’, la. vīdêt ‘(in der Ferne, flüchtig, nicht genau) sehen’, pr. widdai ‘sah’, r. vídet’ ‘sehen’ (plg. Wasmer Wb. I 198). Kad šaknies -d- (įprastas dalykas bl. ir sl. kalbose), prieš toliau einantį priebalsį -m-, iškrenta, tai lie. vaimė́tis < *vaidmėtis [97]. Kad auksčiau aptartų žodžių lizdui priklausąs lie. vaidmuõ ‘die Rolle (im Theater)’ savo -d- išlaiko, tai pastaroji forma beesanti neologizmas, kurio ryšys su vaiḋ̀nti ‘darstellen’ atsekamas be didesnio vargo.

Šaltinis:

Jēgers 1958b, 97–98