Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kleivas, švankšti, traškėti, dundulė, akuratnus, durys, buriukas, šviesti, kirkla, bubti, kričios, vaikas, pliušė, solyma, prieklė̃tis, įnikti, kojė, burokas, putrioti, atkarti, vandūnė, kemėroti, paršelis, rakštis, pampsas, peslys, smūgis, ledas, svogūnas, drangalioti, lentas, iekas, žvairus.

Rezultatai

Antraštė:: klei̇̃vas
Straipsnelis:: Tarp go. halts, lie. klei̇̃vas, šlei̇̃vas, r. trm. колды́ка ir t. t. bendra gal tik tas, kad visi jie turi maždaug vienodą ‘raišio, klišio’ reikšmę. Čia tada nederėtų užmiršti ir arm. kał ‘raišas’ ir kt.
Šaltinis:: Urbutis 1964, 263

Antraštė:: kleĩvas
Reikšmė:: ‘kreivomis kojomis, šleivas, klišas’
Straipsnelis:: [Aptariama lie. k. būdvardžių su priesaga *-u̯o- raida]. Lie. kleĩvas, la. klèivs. Lietuvių kalboje daugiau paplitęs sateminis šio vedinio variantas šleĩvas (-à). Sateminius ir kentuminius refleksus lietuvių kalboje turi ir pamatinis veiksmažodis *k̑lei- ‘lenkti, sukti’. Būdvardžius kleĩvas (-à), šleĩvas (-à) darybos požiūriu galima sieti su lo. clīvus ‘atkalnė, nuokalnė, nuolydis; kalva, kalnelis’, go. hlaiw, s. isl. hlaiwa ‘kapas’, s. v. a. hlēo ‘kapo kalnelis, kapas’. Jie veikiausiai yra kilę iš sudaiktavardėjusio būdvardžio, padaryto iš *k̑lei- su priesaga *-u̯o-. Čia dar būtų galima paminėti iš to paties veiksmažodžio kilusį lie. šlaĩtas (dar plg. s. isl. hlīđ ‘šlaitas, nuokalnė’). Greta jo lietuvių kalboje yra išlikęs atitinkamas *-to- būdvardis šlaĩtas (-à) ‘nuolaidus, nestatus’.
Šaltinis:: Ambrazas 2008, 37–38