Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kosėti, paupys, paskanda, gairuoti, kapšas, lėkausis, drukštoris, javas, kabarkštinti, dembti, ginsla, makynė, blaivėti, lapnus, velyti, nuosėda, aliksnis, karas, kraupus.

Antraštė:

kósėti

Reikšmė:

tam tikru balsu spazmiškai iškvėpti orą, husten

Straipsnelis:

Germ. hwōs-a- ‘kosėti, husten’ (s. ang. hwōsan ‘t. p.’, hwōs-tōn ‘kosulys’ : s. isl. hósti, s. ang. hwōsta, s. v. a. huasto), be abejonės, remiasi bendraide. veiksmažodžiu qᵘ̯ās- ‘kosėti’ (balsis nevisiškai aiškus), pvz., air. casacht ‘kosulys’, kimrų pas ‘kokliušas’, peswch ‘kosulys’, lie. kósėti ‘tam tikru balsu spazmiškai iškvėpti orą, husten’ (s. lie. atematinė forma kosmi), bažn.-sl. kašьljǫti ‘kosėti’, s. i. kā́sate ‘t. p.’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 285

Antraštė:

kósėti

Straipsnelis:

Daugelyje ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką kosėti, yra pamėgdžiojamosios kilmės ir priklauso giminiškų žodžių grupei. Lie. kosėti, la. kāsēt, s. sl. kašĭljati < *kašlĭ, kašelĭ ir t. t., skr. kās-, s. ang. hwōstan ir t. t. < ide. *kʷās-, galbūt pamėgdžiojamosios kilmės. Kitose kalbose šią sąvoką žymintys žodžiai taip pat pamėgdžiojamosios kilmės, bet nepriklauso minėtai grupei (pvz., gr. βήσσω) arba etimologiškai siejami su sąvokomis ‘užspringti’, ‘sunkiai kvėpuoti’, ‘muštis’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 262

Antraštė:

kósėti

Reikšmė:

Luftröhre

Straipsnelis:

Pr. cosy E 96 ‘gerklė’ : (taip jau Burda, KSB, VI, 406) lie. koserė̃ ‘Luftröhre’, kosėti, la. kãsêt, skr. kāsatē ‘(jis) kosėja’, r. кашель, s. ang. hwōsta, kimrų pas ‘kosulys’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 506.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 243

Antraštė:

kósėti

Reikšmė:

su tam tikru balsu spazmiškai iškvėpti orą

Straipsnelis:

R. кашлять, -яю, -юешь ‘kosėti’ (prasl. *kaš(ь)l'ati) netiesiogiai susijęs su lietuvių kalbos veiksmažodžiu kósėti, kósi / -sti / -a / -sta / -ėja, -ėjo, la. kãsêt, -ẽju ‘kosėti’, plg. tematinį s. i. kā́sate ‘kosėja’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 126

Antraštė:

kósėti

Straipsnelis:

Ilgasis vokalizmas šaknies vokalizmas galėtų suponuoti išplėstą šaknį, plg. ide. *ku̯ās- / *kuHs- < ide. *ku̯а̄ / *kuH ‘kosėti’. Veiksmažodis turi bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose. Todėl šaknis *ku̯ās- turėjo būti išplėsta plėtikliu *-t- dar indoeuropiečių prokalbėje. Veiksmažodis kosė́ti reiškia garsą su fiziologine sema. Šaknį liudija ne tik indoeuropietiškoji leksika (s. i. kāsate ‘kosėti’, s. i. kasa- ‘kosulys’, s. ang. hwōsta ‘kosulys’, prasl. *kašlь ‘kosulys’), bet ir ugrų-finų paralelės – mord. koz ‘kosulys’, koza- ‘kosėti’, komių kiz- ‘t. p.’

Šaltinis:

Jakulis 2004, 149