Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: krušti, kakšlė, panta, lakstyti, asti, skirpstus, mėlenas, sprūgti, araikis, araikys, auti, smegti, šliutas, baužioti, jūška, įgulbinti, vilkakis, saviškis, smagaudė.

Rezultatai

Antraštė:: krùšti
Straipsnelis:: [„Kraujas kaip metafora ide. kalbose“ – toks straipsnio pavadinimas.] Kraujas kūno viduje ide. vadinamas *ē̆s-r- ‘vidinis kraujas’. Kai kraujo plūdimas peržengdavo kūno ribas ir tapdavo matoma substancija, jis tapo *kreu̯- ‘išorinis kraujas’ [334] […] Paprastosios šaknies *kreu̯ dariniai patvirtina [335] šios sąvokos tikslumą. Tarp jų yra lie. krùvimnu arba krušu ir krùšti ‘spausti, traiškyti…’ [ir kt. kalbų pvz.]. [336-337-338-339] Šaltis, ledas, kaip kraujavimo metafora, asocijuoja kūno destrukciją su besikeičiančiais metų laikais, ypač su žiema. Semantinis ryšys ‘išorinis kraujas’ su ‘žiema’ yra aiškiai patvirtintas daugelio ide. *k̑reu̯ darinių. Tarp pavyzdžių yra s. isl. hryðja ‘lietus ir sniegas’, s. ang. hrūðig ‘sniego padengtas’, lie. krušà ir la. krusa (plg. Pokorny IEW, 622).
Šaltinis:: Linke 1985, 334–336, 340

Antraštė:: krùšti
Straipsnelis:: Gr. κρούω, fut. -σω, aor. ἔκρουσα ‘belsti, stuksenti’ […]. Šaknis κρουσ- praes. gali remtis *κρούσ-ω arba greičiau *κρουσ-yω […]. Gr. κροιός ryšys su κρούω yra tik hipotezė. Atstatoma ide. *qrous- su s. sl. su-krušǫ, -šiti ‘belsti, sutraiškyti’, tas pats vokalizmas ir lie. kraušýti, la. kràušêt ‘belsti, laužyti’. Nulinis ide. *qrus- vokalizmas yra s. sl. krŭcha, r. krochá ‘gabalas, nuolauža’, lie. krušù, krùšti ‘laužyti’. Balsis e *qreus- yra lie. kriaũšti. Žr. Pokorny IEW, 622, kuris pripažįsta šaknį be s s. v. a. žodyje: (h)riuwan ‘sujaudinti’ ir t. t.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 588

Antraštė:: krùšti
Reikšmė:: grūsti piestoje grūdus, mušti, daužyti
Straipsnelis:: Germ. hreww-a- ‘skaudėti, sopėti, mausti, gelti, schmerzen’ (s. ang. hrēowan ‘schmerzen, reuen’, s. fryz. (h)riouwa ‘apgailestauti’, s. ang. hreuwan ‘apgailestauti, schmerzen’, s. v. a. riuvan ‘skaudėti, skųstis, guostis, bėdoti, aimanuoti’, v. v. a. riuven, n. v. a. reuen [278]) patikimos etimologijos neturi. Šią germ. leksemą savo forma bei reikšme geriausiai atitinka s. i. (Z) [Z= siejimui yra būtinos papildomos prielaidos, paaiškinančios fonetinius pokyčius, pvz., s. isl. knesfót ‘kelis, kelienis, Kniegelenk’ : būg-a- enkti’, jeigu asimiliacija iš *bót] karuṇa ‘graudus, gailus, jautrus’, nors morfologiniai skirtumai bei geografinis abiejų lyčių tolumas minėtą sugretinimą ne kažin kiek remia. Jeigu garm. veiksmažodžio reikšmė yra susiformavusi iš konkrečios reikšmės, tuomet germ. žodžius toliau galime sieti su giminiškų žodžių, besiremiančių qreu- ‘grūsti, plūkti, trinti’, pvz., lie. krušù, krùšti ‘grūsti piestoje grūdus, mušti, daužyti’, s. sl. sъkrušǫ, -iti ‘(su)daužyti, sukulti, sumušti, sugrūsti’ (le. skrucha ‘atgaila, Reue’), gr. κρούω ‘stumti, įkalti, sugrūsti, (su)trinti, stoßen, kirsti, smogti, stampfen’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 278–279

Antraštė:: krùšti
Straipsnelis:: Lie. krùšti ‘zerstoβen’, kraušýti ‘zertrümmern’, krušà ‘Hagel’, la. kràusêt ‘stampfen’ : s. sl. krušiti ‘zertrümmern’, krъcha ‘Brocken’, gr. κρούειν ‘schlagen’.
Šaltinis:: Каралюнас 1966, 116

Antraštė:: krùšti
Straipsnelis:: [Aptariamos trijų ide. gomurinių priebalsių serijos albanų, armėnų ir mesapų kalbose.] Mesapų vns. 3 asm. kroseti ‘beschädigt’, plg. lie. krùšti, gr. κρούω.
Šaltinis:: Hajnal 2004, 140

Antraštė:: krùšti
Straipsnelis:: [Aptariami seniausi ide. skoliniai į finų-ugrų kalbas. Yra skolinių iš dar nediferencijuotos šiaurės ide. prokalbės:] Suom. kyrsä ‘unaufgegangenes, ungesäuertes dünnes Brot (auch pejorativ); Brotknust; etwas Kleines, Missratenes’, olon. kürzü, liūdžių kürz(ü), vepsų kürz ‘Pfannkuchen’ etc. < suom.-mordv. *kürsä (*kursa) yra iš ide. *krusā́ (plg. sl. *krŭchá > ru. krochá ‘Krume, Brocken’) su nuliniu laipsniu iš ide. *krow-s- ‘zerstoßen, stampfen, brechen’ (gr. κρούω). Suom. rouhia ‘schroten, stampfen’ kilo iš baltų (plg. la. krausēt, lie. kraušýti).
Šaltinis:: Koivulehto 2004, 287