Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stonas, paustis, šėžis, pabiros, dievaži, busti, lėlis, smilti, gulta, smirdus, mundiera, doktorius, meklys, kėsčias, šiūras, iltis, gilendra, naktkailiniai.

Antraštė:

stónas

Straipsnelis:

Het. istanana- (c.) ‘altorius, aukuras’ [461]…[462], gal siejasi su ide. *stā- ‘prekystalis, stalelis, spintelė, stand, su pries. (s.) -no- kaip kad s. i. sthā́nam, lie. stónas, s. sl. stanŭ ‘a stand’ (IEW 1008).

Šaltinis:

Puhvel HED II, 463

Antraštė:

stónas

Straipsnelis:

Toch. A ṣtām, B stām ‘medis’ su formomis: A gen. sg. ṣtānis, nom.-acc. pl. ṣtāmäntu, B gen. sg. stāmantse, nom.-acc. pl. stāna, gen. pl. stanāṃts, adj. deriv. A ṣtāmaṣi, B stamaṣṣe ir stanātse ‘turintis medžių’. Jau Meillet apud Lévi leidinyje Hoernle, Manuscript Remains (1916) 383 ir Lidén, Studien toch. Sprachg. (1916) 35 ir toliau, teisingai šį žodį sugretino su s. v. a. stam (gen. stammes) ‘(medžio) kamienas’, lo. stāmen, gr. στήμων ‘vertikalių audimo staklių grandinė’ < ide. *st(h)ā- ir t. t. ‘stovėti’, formaliai taip pat plg. s. i. sthā́man- ‘buvimo vieta’, o semantiškai r. trm. stamík ‘atraminė kolona’. Toch. A ṣtām, B stām < ide. *st(h)ā/ə₁mn̥ (n.), kurio *-n̥ žodžio gale nukrito. B stāmantse ir galbūt taip pat A ṣtāmäntu *n̥ pėdsaką išsaugojo -än (B -an- < *än). A ṣtāmäntu perėjo į -nt- kamieną, plg. gr. ὀνόματα. Formos (A) ṣtāmis, ṣtāmaṣi, (B) stamaṣṣe tiesiogiai padarytas iš perdirbto A ṣtām, B stām kamieno. [462] Aiškindamas B stāna (pl.), iš kur adj. stanātse < *stānā́tse, aš buvau neteisus (Orbis 12 (1963) 193) įžvelgdamas senąjį *stāmna (su -mn- > -n-), nes daugybė B pavyzdžių patvirtina -nm- < *-mn- perdirbimą (metatezė). Iš tikrųjų B stāna yra ide. *st(h)ā/ə₁-no-, kurį rodo s. i. sthā́na (greta sthā́man-), av. stāna- ‘vieta’, lie. stónas, s. sl. stanъ ‘padėtis’ = gr. -στηνοςžodyje δύστηνος‘nelaimingas’, pėdsakas. A ṣtām, B stām reikia skirti nuo A ṣtam-, B stäm- ‘stovėti’.

Šaltinis:

Windekens 1976, I, 462–463