Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vardas, bliežti, bliežiu, žerventi, kulba, kregėti, kaimas, sergus, kimulys, sketers, kim̃štas, aižyti, susti, gyvastis, ciktuoti, zliebti, paskendėlis, umaras, gulėti, bet kas, pavirpas, paganikis, gončas, apdėti, karšinti, blyktelėti, ruikis, kvoderis, malna, žadinys.

Antraštė:

var̃das

Straipsnelis:

E. Fraenkelis (Die. balt. Spr., Heidelberg, 1950, 43), pr. wīrds ‘žodis’ siejo su go. waurd etc. ir skyrė juos nuo lie. var̃das, la. vārds ‘vardas’ ir lo. uerbum. Pr. ir germ formos atspindi *r̥, rytų bl. – *or, o lo. turi e-laipsnio akvivalentą (kaip ir ἔθει). Ernout-Meillet DELL 1278 mano, kad tai n. vokalizmas. Go. waurd, s. v. a. wort vokalizmas yra mažiau įprastas, prie jų dar priduriamas lo. iugum. Lie. var̃das laikomas senu m. žodžiu su o-vokalizmu. Lo. uerbum tikriausiai [143] yra kilęs iš *u̯rdhour ir dėl to jį reikėtų sieti su go. waurd, s. v. a. wort. Pr. wīrds pagrindas turėtų būti tas pats, ir *u̯rdhom laikytina europietiška ide. forma. Toliau patikslinama „vardo“ semantika. Aišku, kad „vardas“ yra vedinys iš „žodis“ ar pan. „Žodis“ turėtų būti laikomas išvestiniu iš *u̯rdhom ir tikriausiai „vaȓdas“ → „žodis“. Tačiau, remiantis abliautiniu vokalizmu, turėtime manyti, kad *u̯rdhom davė *uerd(h)o- > *verda-. Dėl to žodį var̃das reikėtų laikyti vediniu iš veiksmažodžio. Jeigu ide. (dialektas) turėjo vardažodį *u̯rdhom ‘žodis’, mes turime pripažinti, kad priešistoriniai baltai veiksmažodinio vedinio semantiką suvokė kaip ‘skirti žodį, įvardyti’, – tai, atrodo, būtų vienas būdas suvokti pavadinimo sąvoką = ‘pavadinti’. Tokią semantika remiasi *u̯rdh kamienu, davusiu *uordho-s, o baltų kalbose – *uarda-s. tai turėtų būti priešistorinė rytų bl. forma. Netgi pr. forma, rodanti n. giminę, irgi yra to paties kamieno atspindys [144].

Šaltinis:

Hamp 1982, 143–144

Antraštė:

vardas

Straipsnelis:

Ide. kalbose beveik visi žodžiai, reiškiantys ‘vardas’, yra veldiniai < ide. *enmen- ir kt. Lie. vardas, la. vārds gimin. lo. verbum ‘žodis’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1264

Antraštė:

var̃das

Straipsnelis:

Gr. εἴρω ‘sakyti paskelbti’, ῥῆσις f. ‘kalba, paskelbimas, pasakymas’. Šaknis *werə₁-/ *wrē- išreiškia sąvoką ‘formuluoti, sakyti formulę’, iš kurios ‘sakyti’. Visos gr. formos lengvai paaiškinamos: beveik visos, o ypač vardažodinės formos remiasi kamienu *wrē-. Išimtis yra būsimasis laikas (ϝ)ερέω, kuris remiasi *(ϝ)ερέ-σω iš *werə₁-. Praes. (ϝ)είρω, kuris Homero kalboje turi pradžioje ϝ, yra labai retas ir galėtų būti perdirbtas iš fut. (ϝ)ερέω. Tačiau het. turi praes. su *-ye/o- weriya- ‘vadinti, pasiųsti’; rusų kalba turi deverbatyvą vru, vratĭ (iš *vį̆, *virati ‘niekus tauzyti’ ir t. t. Vardažodinėms formoms būdingesnė tiesioginė reikšmė ‘religinė’ arba ‘juridinė formulė’. Gr. ῥητο- iš *wrē- atliepia av. urvāta- n. ‘tvarka, nurodymas’. Su trumpu balsiu av. urvata- n. = s. i. vratá- n. ‘nurodymas, įžadas’ ir t. t., r. rotá ‘priesaika’ iš wr-otā. Su priesaga dh- ir balsiu e *wer-dh- lo. uerbum, o go. waurd, s. v. a. wort- nulinis vokalizmas. Balsis o yra lie. žodyje var̃das. Žr. Pokorny 1162

Šaltinis:

Chantraine DEG, 326

Antraštė:

vardas

Straipsnelis:

[rec. Acta Baltico-Slavica XIV, 1982] E. Hempo straipsnyje lietuvių žodis vardas siejamas su lo. verbum, kuris kildinamas iš ide. *u̯rdhom. Autoriaus nuomone, lie. vardas turįs būti kilęs iš veiksmažodinės bazės *u̯rdh-, reiškusios ‘daryti, dėti, talpinti, priskirti žodį’. Iš šios bazės kaip nominacijos proceso rezultatas esąs regeneruotas *u̯ordho-s > baltų *u̯arda-s.

Šaltinis:

Palionis 1987, 78

Antraštė:

var̃das

Reikšmė:

name

Straipsnelis:

Pr. wīrds 41,₁₈‘Wort’ [ir kt.]: s. v. a. wort, lo. verbum ‘t. p.’, lie. var̃das, la. vā̀rds. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 283.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 338

Antraštė:

var̃das

Straipsnelis:

Germ. swar-ja-, trans. ‘prisiekti, schwören’ (go. swaran ‘schwören’, s. isl. sverja ‘t. p.’, s. ang. swerian ‘t. p.’, s. v. a. swer(r)en ‘t. p.’) [480] etimologijos neturi. Turint omeny reikšmę, įtikinamiausias dalykas yra germ. leksemą su ‘s-mobile’ sieti su šaknimi wer- ‘teigti; tvirtinti, (iš)aiškinti’, nors formaliuoju požiūriu šitos šaknies išplėstukai ne visados aiškiai atskiriami, plg. su dh- formantu: lo. verbum ‘žodis’, germ. wurd-a-m ‘žodis’ slypinti go. waúrd, s. isl. orð; s. ang. word, s. v. a. wort, lie. var̃das ‘bet kurio daikto ar reiškinio pavadinimas, Name, Titel’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 480–482

Antraštė:

var̃das

Straipsnelis:

Tradiciškai het. hu(wa)rt- ‘keiksmas, prakeikimas, prakeikti, plūsti’ [433] … [434] (taip – Sturtevant, JAOS 50, 128 [1930], Language 7, 118 [1931]) siejama su lo. verbum ‘žodis’, lie. var̃das ‘žmogaus asmens pavadinimas (ppr. duodamas gimus); bet kurio daikto ar reiškinio pavadinimas’, pr. wirds, go. waúrd ‘žodis’, (čia wer/wor/wr̥-dho- paprastai laikomas s. vediniu, pamatuotu *wer- (gr. εἴρω ‘kalbu’ < *ϝέρι̯ω, tačiau ir *wr-éE-, plg. ῥῆμα ‘žodis’), kuri slypi het. weriya ‘šauksmas, riksmas’ (IEW 1162–3). Bandymas het. hurd- bei weriya- suvesti į vieną šaknį (taip – Sturtevant, IHL 49–50; Tischler, Glossar 310–311) yra perdėm abejotinas. Pirminis v. yra hu(wa)rt-, kuris suponuoja ide. v. kamieną *H1wer(t)- ir pastarojo reikšmė skiriasi nuo ‘iškilmingai, šventiškai kalbėti’. Su het. hu(wa)rt- atrodo giminiški s. i. vratá ‘pažadas, priesaika’, s. sl. rota ‘priesaika’, pr. wertemmai ‘mes prisiekiame’ ir galbūt (in malam partem) ir r. vrat’ ‘meluoti’, s. sl. vračĭ ‘burtininkas, žynys, raganius’. Bandymas hurt(a)- sieti su ide. *(H)wer- ‘rišti, sieti’ ar su lie. vérdu, vi̇̀rti ‘kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį); virinti; gaminti maistą virinant’ [436] (taip – G. Jucquois, in: Hettitisch und Indogermanisch, 110–114 [1979] yra perdėm abejotinas.

Šaltinis:

Puhvel HED III, 433–437

Antraštė:

var̃das

Reikšmė:

Name

Straipsnelis:

Go. waurd, s. isl. orð, s. ang., s. saksų word, s. v. a. wort ‘Wort’ (< germ. *wurđ-a-) yra aiškiai susiję su pr. wīrds ‘Wort’ (< *u̯r̥dʰ-ó-), lie. var̃das ‘Name’ (< *u̯órdʰ-o-), lo. verbum (< *u̯érdʰ-o-). Paprastai manoma, kad tai dʰ-plėtiklis iš ide. šaknies *u̯erh₁- ‘sagen’, bet ryšiai tarp atskirų kalbų formų lieka neaiškūs. Paprastai rekonstruojamas tematinis *u̯érdʰo- su kolektyvu *u̯r̥dʰeh₂-, bet tai neaiškina lie. var̃das. Heidermanns (Etymologisches Wörterbuch der germanischen Primäradjektive, Berlin-New York, 1993, § 223a) rekonstruoja sudurtinį žodį *u̯(e/o)rh₁-dʰh₁-o-, kas aiškina dʰ-plėtiklį, bet ne abliautą. Veikiausiai reikėtų rekonstruoti dvi skirtingas paradigmas: ide. *u̯órdʰ-/*u̯r̥dʰ- (germ., bl.) šalia *u̯érdʰ-o- (ital.).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 87–88

Antraštė:

vardas

Straipsnelis:

Baltų kalbose galūnė *-os dažnai redukuojama į *-s, vartojamą greta *-as, plg. la. vārds [originale – vards] : lie. vardas.

Šaltinis:

Orr 2000b, 110–111