Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: klėbti, teverna, demblys, gružė, kilsnoti, vienintelis.

Antraštė:

klėbti

Reikšmė:

Schoß, Armweite, Klafter, glėbys

Straipsnelis:

Negalima nepripažinti, kad reikšmė ‘reikalauti, prašyti, ko nors ilgėtis’ dažnai kyla iš konkrečios reikšmės ‘ranką ištiesti ko nors [paimti], ką nors stverti’ – taip Fraenkelis KZ, 103 aiškina lie. gobùs ‘begierig’ su br. habać ‘imti, liesti’, panašiai la. gribêt ‘norėti’, griba ‘valia, noras’ lygina su lie. griẽbti ‘greifen nach, ergreifen’. Jei šitaip aiškiname savo dvi žodžių grupes [t. y. av. (prez.) aibi xrapaiti ‘rūpintis, prašymą, ilgesį, tikėjimą sudaryti’ ir toch. A kulypatär, kulypaträ ‘prašo’ etc. (av. xrapa-, toch. kulyp-), kildintini iš ide. *qʷlep- ‘(pa)griebti, apimti, apglėbti’], priartėjame prie ide. šaknies *klēp- ‘apglėbti, laikyti skreite’ (?, Pokorny IEW, 604), esančios v. v. a. lāfter ‘sieksnis’ ir la. klèpis ‘skrietas, glėbys’, pìe-klēpt ‘susieti, pritvirtinti’, lie. klėbỹs ‘Schoß’, taip pat ‘Armweite, Klafter’, klėbti ‘in der Schoß nehmen’ (ME II, 224; III, 257). Šios grupės žodžiai yra ilgo šaknies vokalizmo, kuris perimtas veikiausiai iš reikšme giminiškos šaknies *glēbh-, esančios s. v. a. klāftra ‘sieksnis’, lie. [59] glė́bti ‘mit dem Armen umfassen’, nes pastaroji žodžių grupė taip pat dar ir be to yra paveikusi minimus šaknies *klēp- žodžius: lie. klėb- savo -b- (vietoj -p-) yra gavus būtent dėl šio poveikio. Jei pagal la. pìe-klēp-t ir lie. klėbti rekonstruojame veiksmažodį, jis būtų – išsiaiškinus dėl vokalizmo – maždaug *klepe-, taip pat galimas ir *klepje-, taigi jis turi būti identiškas ar bent smarkiai panašus į pagal tocharų ir Avestos kalbą rekonstruotą praes. *qʷlepe-. Vadinasi, *klēp- Pokorno žodyne keistinas į *qʷlep-. O bl.-germ. žodžių grupė patvirtina spėjamą konkrečią reikšmę, maždaug ‘rankas į ką nors tiesti, griebti rankomis’.

Šaltinis:

Čop 1958, 51t.

Antraštė:

klèbti

Straipsnelis:

žr. klemšioti

Šaltinis:

Heidermanns 1998, 80