Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sker̃sas
Straipsnelis:
Gr. ἐπικάρσιος ‘skersai’. Ryšys su κείρειν, ἐπικείρειν yra galimas. Detaliai galima atstatyti lyg tarpinį veiksmažodinį būdvardį *ἐπικαρτος (plg. ἄμβροτος ir t. t.). Tačiau šaknis kartais rodo išplėsta forma s, kuri išlieka, plg. ἀ-κερσε-κόμης, κορσόν· κορμον (Hes.), galbūt ir κόρση. Baltų ir slavų kalbos turi paraleliai pasidariusios: lie. sker̃sas, pr. kirscha ‘anapus, už’, r. через ‘per, pro’, kurie remiasi *(s)qert- ‘pjauti’. Gretinimas su ἐπὶ κάρ ‘ant galvos’, nepaisant Bechtel, Lex. s. u., yra atmestinas.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 358
Antraštė:
sker̃sas
Straipsnelis:
Pr. kirscha (taip pat kirsa 57,10 [ir kt.]) priel. su acc., ‘virš (la. pār)’: la. (kurš) Cȩ̂rsupji2 bei Cirsanguŗi FBR VI 8, s. sl. ЧРѢСЪ ‘virš - laukan’, (su -s) lie. sker̃sas, Skìrsnemunis Būga Aist. Stud. 146, la. šķȩ̄̀rss apie tai žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 590.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 239
Antraštė:
sker̃sas
Straipsnelis:
Pr. kirscha ‘virš’, ‘ant’, ‘per’ (Praep. c. Acc.) artimiausias atitikmuo lietuvių kalboje - sker̃sas ir jam giminingi: skersaĩ (Adv. ir Praep.), skersìnis, sker̃sis, skersomìs, sker̃skelė, sker̃spjūvis, sker̃svagė, sker̃svėjis ir pan. bei veiksmažodžiai skersúoti, sker̃sinti ir pan. (šalia sker̃sti ‘pjauti’ ir kt.). Be to, lietuvių kalboje žinomas variantas be pradinio s: ker̃sas ‘skersas’, kersaĩ. Tokių darinių yra ir latvių kalboje: šķȩ̄̀rss ‘skersas’, ‘žvairas’, ‘blogas’, šķȩ̄̀rsām ‘skersai’. Ypatingo dėmesio verti slavų faktai, nes morfologiškai jie pasireiškia kaip prielinksniai - tai *čersъ bei čerzъ (antrinis). Plg. s. r. чересъ, черосъ, черезъ, r. чéрез, br. це́раз, ukr. чéрез, s. sl. ЧРѢЗЪ, bulg. чрез, s.-kr. trm. чре̏з (СP 829; RIA s. v.) ir kt. (ЭССЯ 4, 76-77; Słown. prasłow. 2, 163–165). Slavų kaip ir baltų formos išsivystė iš vieno šaltinio *kers- : *skers-, kuris atspindi dar senesnę formą *kert-s-: *skert-s-, tiesiogiai besisiejančią su ide. *(s)ker-(t)- ‘pjauti’ (Pok. 1, 949–950) [24].
Šaltinis:
Топоров ПЯ IV, 22

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas