Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ežia, lydeka, lydys, pavelt, burlyti, veltui, dauba, priesaga, nuosaikus, žadėti, jaukas, budukas, lupsnis, čiuižti, raganius, pasaitas, šlioprukas, šarovarai, kraika, klūpoti, šarcas, laižyti, agurkas, ryti, baugas, lagonė, derktas, suitis, priegimtis, ve, britvonas, žvaizdė, skersti, vinys, upis, klyvumas, bultis, riebus, klypuoti, kedaras, šermenys, lupsna, lengvas, žiobrys, erelis, gilbti, žižė, žebikė, kirkti, avynas, dudenti, vežą, lopyti, blevyzga, kliautis, šliurkė, širdytis, karοti, gumžloti, sostas, sausmena, laknus, vežma, bebekénti, -a, -o, apduiti, kiaugžti, kuka, ežgys, berniokpalaikis, šiūba, stalatiesė, skutulas, kebelda, mugti, darkus, padurmu, raguva, cypti, jeik-, grandinė, nintis, groti, aitrinti, blandytis, duostyti, seserynas, skubus, kamzelka, smaugti, duogas, pastrielka, buostis, kartoti, lungurti, audoti.

Rezultatai

Antraštė:: ežià
Straipsnelis:: žr. ežeras
Šaltinis:: Sławski 1984, 84

Antraštė:: ežià
Straipsnelis:: žr. ežeras
Šaltinis:: Szemerényi 1967, 286–287

Antraštė:: ežià
Straipsnelis:: Pr. asy (/azi/) E 241 ‘reen’ (t. y. ‘ežia’) : lie. ežià arba ažià ir ẽžė, dėl šito žr. ME ir EH s. v. eža.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 180

Antraštė:: ežià
Straipsnelis:: Pr. asy ‘ežia’ visų pirma siejasi su lie. ežė̃, ẽžė, ežià, ažià (Būga RR I, 595: ten šalia lýsia ‘lysvė’ plg. pr. asy – lyso), la. eža, le. jaz, pol. jaz ‘kanalas’, č. jez ‘užtvanka’, (s. č. jěz), slovk. jaz, jez, bažn. sl. язъ, bulg. яз, s.-kr. jâз, r. ез, яз, br. яз, ukr. яз. Baltų ir slavų atitkmenys leidžia rekonstruoti ide. *eǵh-, kuri turėjo pailgėjusių formų su elementu -r-: *eǵhero-. Dėl to tikslinga dar palyginti su arm. ezr (žr. Arapян [...]; Solta 1960, 416 ir kt.) baltų ir slavų pvz. (Meillet MSL, X, 1898, 283) ir, antra, svarbi šaknies *eǵh- rekonstrukcija (plg. Benveniste, Origines de la formation des noms en indo-européen, 1935, 11).
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 120–121

Antraštė:

ežià

Straipsnelis:

[Arm.] ezr, gen. ezer ‘kraštas, riba’. [Lit.:] Adjarian II 659t., Meillet MSL, X, 283 arm. žodį susiejo su lie. ežià, la. eža, pr. asy ‘ežia’, su kuriais dar galima būtų sieti r. ez ‘užtvanka’, s. sl. jazь ‘vamzdis, latakas, virškinimo kanalas, skrandis’, plg. Bezzenberger BB XXIII (1897) 298. Bet kokiu atveju tikra yra arm.-bl. izoglosa. O arm. r- vedinys ezr (lie. ežià, bažn. sl. jazъ tokie nėra), Meillet BSL, XXIX, 40 nuomone, aiškintinas -r/n heteroklitine paradigma. Šiaip ar taip, Vaillant, BSL, XXIX, 38tt. čia dar priduria bl.-sl. grupę – pr. assaran, lie. ẽžeras, bažn. sl. jezero, kur yra analogiški r-vediniai. Dėl to bl.-sl.-arm. sąlytis tampa dar glaudesnis, plg. Fraenkel 125.

Šaltinis:

Solta 1960, 416

Antraštė:

ežià

Reikšmė:

iš žemių supiltas kauburėlis sklypų riboms žymėti, riba, pamiškė; vaga tarp dviejų lysvių; lysvė, lygi vieta

Straipsnelis:

Gana siaurame plote (čakavų tarmės Dalmatijoje) pažįstamą s.-kr. trm. subst. jȅža ‘lysvė, vaga’ pateikia ir naujausi tarmių žodynai [...], tik čia, be jȅža jau nurodytosios reikšmės, nurodoma ir tokia: ‘aptvertas žemės plotas (dažniausiai sklypo krašte, pakraštyje, vagoje, kuri skiria vynuogyną ar lauką nuo dirbamos žemės ar tarp uolų, akmenų), skirtas daržovėms auginti’ [130]. Aišku, kad pirminė jȅža reikšmė yra ‘(dirbamos žemės) sklypo pakraštys, kraštas’, o reikšmė ‘lysvė, vaga (sode)’ yra antrinė. Kad s.-kr. jȅža yra indigenus žodis liudija ne tik XIII a. šios kalbos rašto paminklai, bet ir pastarosios lyties atitikmuo slov. kalboje: jéža (be kitų reikšmių, dar ir ‘riba, ežia laukų pakraščiu prie kelio’. Akivaizdu, kad s.-kr. trm. čakav. jȅža ‘lauko kraštas, pakraštys’ ir forma, ir semantika atitinka slov. trm. jéža ‘riba, ežia tarp laukų ir kelio’. Abi pastarosios lytys remiasi *eža [jų etimolog požiūriu negalima sieti su s.-kr. jâža ‘kanalas, griovys vandeniui nutekėti; kliūtis, užtvanka’ ir slov. jéža ‘užtvanka; pylimas’, kurios remiasi *(j)éža < *ěz-ja] bei jas ir savo fonetika, ir semantika atitinka lie. [132] ežià : ežė̃, ẽžė ( : ažià) ‘iš žemių supiltas kauburėlis sklypų riboms žymėti, riba, pamiškė; vaga tarp dviejų lysvių; lysvė, lygi vieta’, la. eža ‘lauko ežia, pertvara (lauke); (daržo) lysvė’, pr. asy (< */azē/) ‘ežia, riba’. Bl. lytys remiasi *ežiā < *ež-i̯ā, kuri visiškai atitinka s.-kr. jȅža, slov. jéža prolytę *eža < *ez-iā (šaknis identiška prasl. *-z- : prabl. *-ž-, pries. -i̯ā). Svarbus yra semantikos sutapimas: bl., kaip ir pietų sl. kalbose, leksemos reikšmė ‘lauko, sklypo kraštas, riba’ (net ir antrinės reikšmės ‘(sodo, daržo) lysvė’, atrodo, sutampa). Čia pateikti duomenys leidžia rekonstruoti bl.-sl. subst. *eži̯ā bendrą leksemą, vartotą žemėnaudos sąvokoms įvardyti ir reiškusią, atrodo, ‘dirbamos žemės kraštas, pakraštys, riba tarp dirbamos ir nenaudojamos žemės’. Bl.-sl. leksema *ežiā, be abejonės, giminiška su jai sematiškai artimu, nors savo daryba besiskiriančiu arm. žodžiu ezr ‘kraštas, pakraštys, riba, krantas’. Rekonstruota bl.-sl. lytis yra pries. -iā vedinys, pamatuotas ide. *eg̑h-, paliudytas dar ir prasl. *ezero (: *ozero), *ezerъ (: *ozerъ) ‘ežeras’, lie. ẽžeras, trm. ãžeras, la. ezers, pr. assaran ‘didokas gėlo vandens telkinys’ [133]. Tolimesni aptariamų žodžių giminaičiai yra prasl. *ězъ (ir vedinys *eža) < ide. *ēg̑h- [prasl. *ězъ ‘natūrali kliūtis upėje, ežere; dirbtinė kliūtis ar kokia nors sangrūda, užtvara upėje, ežere’ (> s.-kr. jâz, slov. jêz)].

Šaltinis:

Boryś 1992a, 129–134

Antraštė:

ežià

Straipsnelis:

žr. ežeras

Šaltinis:

Szemerényi 1967, 286–287

Antraštė:

ežià

Reikšmė:

Rain, Furche; Grenzstreifen, Mark; Beet

Straipsnelis:

žr. ežeras

Šaltinis:

Blažek 2003, 243–253

Antraštė:

ežià

Reikšmė:

boundary, balk

Straipsnelis:

žr. eglė

Šaltinis:

Derksen 2002a, 9–10